Geležinių kirvių "gadinimo" apraiškos Lietuvos archeologijos medžiagoje

LTArcheologinių laidojimo paminklų tyrinėjimo metu randama įvairiai apgadintų dirbinių. Dirbinių "gadinimas" nėra vienodai paplitęs įvairialaikiuose paminkluose. Straipsnyje aptariami kai kurie ryškesni geležinių kirvių "gadinimo" pavyzdžiai ir bandoma nustatyti, kiek šie defektai galėtų būti susiję su funkcinėmis priežastimis, o kiek su ritualiniais veiksmais. Atlikta nedidelė apgadintų kirvių apžvalga parodė, kad reiškinys yra nevienareikšmis ir ganėtinai painus. Pabrėžtinai taisyklingai numuštą kirvių pentį ir liemens dalį su ašmenimis tenka laikyti neabejotinais ritualinių veiksmų metu atsiradusiais defektais. Tam tikras neaiškumas išlieka dėl ašmenų apgadinimo. Siauraašmenių pentinių kirvių gadinimą trijose įrankio metalinės dalies vietose šiuo metu tinkamai paaiškinti negalima. Įmanoma tik daryti prielaidą, kad tokį pasirinkimą galbūt galėjo lemti savininko statusas, gal tam tikri nuopelnai, mirties pobūdis ar kita. Peržvelgus apgadintų kirvių padėtį kapuose bei juose randamus kompleksus matyti, kad nei kirvių padėtis, nei patys kompleksai iš esmės niekuo ypatingu neišsiskiria. Viskas greičiau priklauso nuo vadinamųjų smulkmenų, kurių pastebėti ne visuomet pavyksta arba joms neskiriama deramo dėmesio. Nepaisant to, kad šiuo metu nustatyti pačių ankstyviausių kirvių gadinimo atvejų negalima, tačiau, turint omenyje, jog su kitų dirbinių (peilių, ietigalių, kai kurių papuošalų) gadinimo atvejais susiduriama nuo pat senojo geležies amžiaus pradžios, tikėtina, kad ir kirvių gadinimas taip pat nebuvo išimtis.Reikšminiai žodžiai: Archeologiniai duomenys; Dirbinių gadinimas; Geležies amžius; Geležiniai kirviai; Geležinių kirvių gadinimas; I-XV a.; Kapai; Lietuvos archeologijos medžiaga; Ritualai; "damaging" of artefacts; 1-15 cent.; Archaeological data; Damaging of iron axes; Data of Lithuanian archaeology; Graves; Iron Age; Iron axes; Middle Ages; Rituals.

ENThe article discusses the manifestations of "damaging" iron axes in the data of Lithuanian archaeology. The term "damage" is used conditionally to define not only the breaking or smashing of an axe but also the manifestations of deformations and other types of axe defects. More prominent examples are discussed in the article. The review has shown that this phenomenon is ambiguous and rather complex. Fragments of axe butts and cheeks with blades split off in deliberately regular shapes imply obvious defects, which originated at the time of rituals. The damage of blades provokes certain ambiguities. The defects of the axe in as many as three places of the metal part - butt, cheek and blade - cannot yet be properly explained. The phenomenon of axe "damaging" existed for nearly one-and-a-half thousand years until the final manifestations of the custom of placing axes into graves. [From the publication]

• Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje. Istoriografinis aspektas / Gediminas Petrauskas. Archaeologia Lituana. 2014, t. 15, p. 75-92.
• On the tradition of "damaging" iron axes in Lithuania (1st-16th century) / Arvydas Malonaitis. Sabiedrība un kultūra. 2018, 20, p. 62-71.
• Rukuižių (Joniškio r.) kapinyno radiniai / Ernestas Vasiliauskas. Liaudies kultūra. 2011, Nr. 3, p. 11-25.
• The Bog offerings of the Balts: ‘I give in order to get back’ / Audronė Bliujienė ; translated by Vidmantas Štilius. Archaeologia Baltica. 2010, t. 14, p. 136-165.