Unikalus raginio žeberklo (ieties) įmovinis antgalis iš Daktariškės 5-os neolito gyvenvietės prie Biržulio ežero

LT1987-1990 m. buvo tyrinėta didžiausia Žemaičių aukštumos senojo Biržulio ežero pakrantėse durpyninė Daktariškės 5-ta neolito laikotarpio gyvenvietė. Aptiktas antgalis unikalus, iki šiol Lietuvoje nežinomas dirbinys. Tai dalis kompleksinio medžioklėje naudoto sudėtinio ginklo, skirto stambioms žuvims ir vandens žvėreliams medžioti. Įmovinio ietigalio ilgis 7,2 cm, o plotis ties pagrindu 1,8 ir 1,6 cm. Kultūrinis sluoksnis, kuriame rastas antgalis, datuotinas 4360±90 bp / cal 3096 (2921) 2887 ВС (Vs-809). Taigi įmovinis antgalis datuojamas beveik 3000 m. pr. Kr., t. y. ankstyvojo neolito pabaiga, vidurinio neolito pradžia ir yra vienalaikis su tais pačiais ankstyviausiais šio tipo rastais antgaliais Pietų Vokietijoje ir Šveicarijoje. Šių įmovinių antgalių funkcija buvo labai paprasta ir patikima: žeberklo (ieties) antgalis, pradžioje ir Vokietijos, ir Šveicarijos gyvenvietėse, kaip ir Daktariškės 5-oje gyvenvietėje, gamintas iš elninių šeimos žinduolių (elnių ir kt.) ragų. Vėliau Pietų Europoje ir iš žalvario atkartojo tą pačią dirbinio formą, kuri įsmigusi į medžioklės laimikį pasisukdavo skersai žaizdoje ir įstrigdavo, o nuo antgalio einančią ir prie koto pritvirtintą virvutę laikydavo medžiotojas. Galbūt ji galėjo būti tiesiog pririšta prie medinio koto, kuris grobiui mėginant sprukti pasisukdavo skersai ir vilkdavosi gyvūnui iš paskos neleisdama grobiui pasprukti. Tas sudėtingas įnagis rodo, kad ir neolito, ir žalvario amžiaus žmonės vertėsi medžiokle.Reikšminiai žodžiai: Archeologiniai tyrimai; Biržulio ežeras; Bronzos amžius; Daktariškės 5 neolitinė gyvenvietė; Medžioklė; Medžioklės įrankio rekonstrukcija; Neolitas; Raginio žeberklo/ieties įmovinis antgalis; Vandens gyvūnų medžioklė; Įmoviniai antgaliai; Žeberklai; Žvejyba; Archaeological research; Fishing; Harpoons; Horn socketed harpoonhead/spearhead; Hunting; Hunting of water animals; Lake Biržulis; Neolithic Bronze Age; Neolithic settlement of Daktariškė No.5; Reconstruction of the hunting tool; Socketed spearheads.

ENA unique artefact in the area of Eastern Baltic region - a horn socketed spearhead - was found in the cultural layer of the Neolithic settlement of Daktariškė No. 5 in the course of archaeological excavations (date 4360±90 bp / cal 3096 (2961) 2887 ĀŃ (Vs 809)) - no other analogue artefacts have been found in the peat-bog settlements explored in this area. Its length is 7, 2 cm; width near the base - 1, 8 and 1, 6 cm. When a spongy bone substance was cut out from its wider end, a round-shaped socket-type tube for embedding the shaft was formed on the inside of the artefact. The loop for lashing was carved out across the interior of the spearhead; the surface of the sharp end of the spearhead made of a pointed end of the deer-type animal horn is as smooth as the entire artefact. The closest analogues of this artefact are known in Slovenia, Switzerland and Southern Germany, where such spearheads used to be made of horn during the Neolithic Period, whereas the Early Metal Age witnessed the spearheads made of bronze. Analogue artefacts are also known in the archaeological and ethnographical data of the northern tribes. The spearhead was a composite part of a spear designed for hunting large fish, beavers and otters. [From the publication]