LTStraipsnyje aptariama žemės ūkio raida Lietuvoje ir europinių programų įsisavinimas. Kolektyvistinio modelio panaikinimas Lietuvos žemės ūkyje 1990 m. lėmė stiprią kaimo visuomenės socialinę diferenciaciją ir trikdė pertvarkų procesą. Žemės ūkio bankrotas, kuris ištiko dėl kolūkių privatizavimo, privedė prie nedarbo ir skurdo, taip pat skatino naikinti kultūrinę infrastruktūrą ir darė didelį poveikį kaimo bendruomenių gyvenimo kokybei. Nepaisant nerimą keliančios ekonominės ir socialinės padėties, per pirmąjį dešimtmetį po nepriklausomybės atkūrimo kaimo politika buvo sutelkta į žemės ūkio raidą ir nukreipta į komercinių valdų modernizavimą. 2004 m. Lietuvos įstojimas į TEU privertė vyriausybę formuoti su Europos kaimo plėtros politika suderintą politiką. Bendruomenės iniciatyvas skatinanti programa (LEADER) yra pagrindinis finansinės ir techninės paramos šaltinis. Po pirmojo eksperimentinio etapo (2004–2006), kuriame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas mokymo procesų finansavimui, 2007–2013 m. programa įpareigojo vykdyti ekonominės veiklos įvairovės skatinimo politiką ir gaivinti kaimo bendruomenių gyvenimą. Vietos bendruomenių sukurti projektai lėmė naujas viešųjų ir privačiųjų veiklų konfigūracijas, kurias remia ES. Europos modelio perkėlimas susiduria su demokratijos deficitu ir institucinių struktūrų trūkumu. Tai liudija, kad reikia skatinti kaimo bendruomenių ir asociacijų kūrimą.Reikšminiai žodžiai: Agrarinis sektorius; Kaimo bendruomenė; Leader+ programa; Privatizacija; Reformos; Rėmimo programos; Teritorinė reforma; Vietos bendruomenių vystymas; Agrarian sector; Development of local communities; Leader+ program; Privatization; Support programs; Territorial reform; The reforms; The rural community.