Rankraštinės įvairenybės iš praeities. 1. XVIII a. vidurio lietuviška priesaika

LTPublikacijoje yra aptariama dar nežinoma XVIII a. vidurio lietuviška priesaika. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad bibliografų yra nemažai suregistruota XVII–XVIII a. priesaikų lietuvių kalba, kurių dalis yra ir paskelbta. Taip pat yra teigiama, kad publikacijoje aprašoma priesaika priklauso teismo priesaikų grupei. Tai tokia priesaika, kur valstiečiai padėdavo teismams, būdami liudininkais, daugiausiai ginčuose, kai būdavo sprendžiamos žemės valdų ribos. Pažymima, kad ši lietuvių kalba parašyta priesaika yra nedatuota. Priesaikos datavimą padeda nustatyti priesaikoje minimi pavietų pareigūnų pareigas turėję bajorai. Todėl galima teigti, kad priesaika surašyta 1738–1743 m. Nusakoma, kad minimoje priesaikoje yra liudijama, jog septyni valstiečiai prisiekė, kad jie teisingai parodė dviejų bajorų turimų valdų ribas. Nurodomi asmenys, kurie priėmė ir surašė priesaiką. Yra minima, kad priesaiką priėmė ir ją surašė Upytės pilies teismo teisėjas Liudvikas Belazaras. Jam padėjo Upytės pavieto vaznys Antanas Šimanavičius. Įdomu pastebėti tai, kad priesaiką priėmę ir ją surašę bajorai mokėjo lietuvių kalbą, nes suprato lietuviškai. Atkreipiamas dėmesys, kad iš surašytos priesaikos galima nustatyti vietovę, kurioje vyko priesaikoje aprašomas veiksmas. Pažymima, kad publikacijoje skelbiamos priesaikos kalba yra švari, lenkiškai aprašomi tik socialiniai reiškiniai. Rengiant publikaciją, buvo sutvarkyta priesaikoje naudotų didžiųjų ir mažųjų raidžių skyryba ir rašyba.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Priesaika; Publikacija; Upytė; 18 amžius; 18th century; Oath; Publication; Swear; The Grand Duchy of Lithuania; Upytė.

ENThe publication discusses the newly discovered Lithuanian oath, which could be dated to the mid-18th century. The attention is also paid to the fact that there are many oaths of the 17th and 18th centuries in Lithuanian language registered by bibliographers; the part of them has been published. It is also stated that the oath discussed in the publication belongs to a group of court oaths. It is the type of a court oath taken by peasant witnesses in litigation over land boundaries. However, this oath written in Lithuanian had no date on it. The names of noblemen mentioned in the oath who were district officers help to identify the date of the oath. Therefore it is possible to state, that the oath was written in 1738–1743. In this case, seven peasants took an oath to declare that they correctly showed the boundaries of land which belonged to two noblemen. The persons who heard and composed the oath have been identified. It was the judge of Upytė castle Liudvikas Belazaras, assisted by Upytė district messenger Antanas Šimanavičius. It is interesting to notice that the noblemen who heard and composed the oath had a command of Lithuanian, because they understood it. The attention is paid to the fact that the oath helps to distinguish the locality where the scene took place. An interesting fact is that the language of the published oath is pure Lithuanian and only social occurrence is described in Polish. When preparing publication the punctuation and spelling of uppercase and lowercase letters used in the oath was adjusted.