Analitinės krypties filosofija

LTKnygoje aptariama analitinė filosofija, išauganti iš anglosaksiškos tradicijos ir telkianti apie save visas kitas artimas jai pažiūras. Ši tradicija sudaro labai plačią, apimančią visas filosofinio mąstymo sritis analitinės krypties filosofiją. Turbūt svarbiausia ypatybė, skirianti šią filosofiją nuo tradicinės, yra ta, kad tradicinė filosofija labiausiai domėjosi, kas yra būtis, tiesa, gėris, grožis, o analitinę filosofiją domina ne pati būtis, o tai, kaip vartojamos būties, gėrio ar grožio sąvokos. Plačiai išsikerojusiai analitinei filosofijai artimas pragmatizmas ir marksistinė filosofija. Sąsajas su analitine filosofija išlaikiusi vokiškai kalbančių mąstytojų kritinė Frankfurto mokykla. Plačiai analitiškai orientuotos filosofijos tradicijai priklauso ir liberalioji politinė filosofija. Filosofijos raidoje nuo apšvietos empirizmo iki postmodernizmo formavosi analitinė filosofija, tarsi viso moderniojo nominalizmo ir antimetafiziškumo branduolys, tarsi modernaus mąstymo traukos centras. Knyga pavadinta analitinės krypties filosofija, turint galvoje visą tradiciją, sąlygotą porenesansinės filosofijos įtakų. Šioje monografijoje su analitine filosofija siejamos platesnės, nei įprasta, filosofinės pažiūros. Knygoje rekonstruojamos svarbiausios analitinės krypties filosofijos idėjos. Autorius dėmesį sutelkia ne į istorinius, o dalykinis problemų aspektas. Knygoje rekonstruojamos filosofinės idėjos, o ne analitinės filosofijos kūrėjų pažiūros. Tai leidžia kur kas geriau suprasti tiek idėjų genezę, tiek funkcionavimo ypatumus.Reikšminiai žodžiai: Analitinė etika; Analitinė filosofija; Analitinė kalbos filosofija; Analitinė kryptis; Analitinė logikos filosofija; Analitinė mokslo filosofija; Analitinė ontologijos problema; Analitinė sąmonės filosofija; Analtinė filosofija; Filosofija; Kalba; Immanuel Kant (Imanuelis Kantas); Liberalizmas; Marksizmas; Mokslas; Mąstymas; Pažinimas; Peirce'as; Popperis; Pozityvizmas; Pragmatizmas; Teorija; Wittgensteinas; Žinojimas; Analytic ethics; Analytic philosophy; Analytic philosophy of consciousness; Analytic philosophy of language; Analytic philosophy of logic; Analytic philosophy of science; Analytic trend; Analytical philosophy; Cognition; Contemplation; Kant; Knowledge; Language; Liberalism; Marxism; Peirce; Philosofpy; Philosophy; Popper; Positivism; Pragmatism; Problem of ontology in analytic philosophy; Science; Theorija; Wittgenstein.

ENThe book deals with analytic philosophy originating from the Anglo-Saxon tradition and pooling around it all other similar views. This tradition constitutes analytic philosophy which is very broad and covers all areas of philosophical thinking. Probably the most important feature distinguishing this philosophy from the traditional one is the fact that traditional philosophy was most interested in what is existence, truth, good, beauty, whereas analytical philosophy is interested in the use of concepts of existence, good or beauty, rather than existence as such. Pragmatism and Marxist philosophy are close to widely branched analytical philosophy. The Frankfurt School of German-speaking thinkers has retained links with analytical philosophy. Liberal political philosophy also belongs to the tradition of broadly analytically oriented philosophy. Analytical philosophy was developing as though a nucleus of the entire modern nominalism and antimetaphysicism, as though the centre of attraction of modern thinking in the development of philosophy from empiricism of Enlightenment to postmodernism. The book is called analytical philosophy, bearing in mind the entire tradition preconditioned by the influence of post-Renaissance philosophy. In this monograph, philosophical views which are broader than usual are related to analytical philosophy. The major ideas of analytical philosophy are reconstructed in the book. The author focuses on the subject-related rather than historical aspect of problems. Philosophical ideas rather than the views of analytical philosophy creators are reconstructed in the book. This allows for a much better understanding of idea genesis and functioning peculiarities.