Besikeičianti knyga XIX amžiaus pirmosios pusės Lietuvoje

LTLietuviškos spausdintinės knygos istorija prasidėjo 1547 m., tačiau 1795-1864 metai išsiskiria kaip lūžio etapas, kai knyga lietuvių kalba išaugo kiekybiškai ir kokybiškai. Žlugus Lietuvos ir Lenkijos Valstybei ir pagrindinę dalį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių prijungus prie Rusijos imperijos, per pirmuosius septynis XIX a. dešimtmečius lietuviškų leidinių skaičius padidėjo tris kartus. Tuo metu Didžiojoje Lietuvoje buvo išleistos 588 knygos, kurios sudarė 53% visų to meto lietuviškų spaudinių. Tuo metu susikūrė stambios spausdinimo, leidybos ir knygų platinimo įmonės, kurios tapo šeimyninėmis ir gyvavo visą XIX a. ir XX a. pradžioje. Spaustuvių, kurių dauguma priklausė Vilniaus žydams verslininkams, išsidėstymas neatitiko lietuvių leidėjų susitelkimo centrų, dėl to lietuviškos knygos buvo spausdinamos už etnografinės Lietuvos ribų. Nuolatos daugėjo pasaulietinio turinio leidinių. Knygų turinio aktualėjimą ir įvairėjimą rodo pirmieji lietuviškų žemės ir namų ūkio, sveikatos priežiūros, istorijos, teisės tematikos, originalios grožinės literatūros, bibliografinių priemonių leidiniai. Dauguma lietuviškų knygų autorių buvo kilę iš žemaičių tarmės ploto, todėl ši tarmė vyravo to meto knygose. Knygų prekybos veiklai buvo būdingas knygų prekybos jmonių - knygynų – įsigalėjimas. Knygos prekybos istorijoje nauju reiškiniu tapo tiek knygų prekinių sąrašų spausdinimas lietuviškų knygų viršeliuose, tiek tokių sąrašų skelbimas atskirais leidiniais, kuriuos galima vadinti pirmaisiais, nors ir labai kukliais, lietuviškų knygų prekybos katalogais.Reikšminiai žodžiai: Demokratinė kultūra; Leidėjai; Spaustuvės; Lietuviška knyga; Pasaulietinė literatūra; Religinė literatūra; Autoriai; Cenzūra; Lithuania; Democratic culture; Publishers; Printing houses; The Lithuanian book; Secular literature; Religious literature; Authors; Censorship.

ENThe history of Lithuanian printed book started in 1547, however, the period from 1795 to 1864 stands out as a crucial period when Lithuanian book improved in a qualitative and quantitative manner. After the Lithuanian and Polish state collapsed and part of the Grand Duchy of Lithuania was annexed to the Russian empire, the number of Lithuanian publications increased significantly over the first seven decades of the 19th c. At those times, 588 books were published in Lithuania and they comprised 53% of all Lithuanian publications of that period. Large scale printing, publishing and book distribution companies, which became were established. With time, they became family companies and operated throughout the 19th c. and at the beginning of the 20th c. The location of printing houses the majority of which belonged to Jewish businessmen in Vilnius did not correspond to the centres of Lithuanian publishers, therefore, Lithuanian books were published outside Lithuanian ethnographic boundaries. The number of secular publications was constantly increasing. The increase in the relevance and variety of the content of books is demonstrated by the first Lithuanian agricultural and household, health care, history, legal books. The majority of authors of Lithuanian books originated from the territory of Žemaitija, therefore, this dialect prevailed in those books. Trade in books was characterised by the emergence of trade companies, i.e. book stores. Printing of list of Lithuanian books for trade and separate publication of those lists became a new phenomenon in the history of book trade.

• Komunikacija / Communication
• Istorija / History