Lietuvių kalbai puskalbės dalia : recenzija
LTRecenzijoje įvertinama profesoriaus Vinco Urbučio knygos keliamas siekis atkreipti visuomenės dėmesį į lietuvių kalbą bei susidariusią padėtį Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu. Recenzentas detaliai aptaria nestandartinę knygos sandarą, atskleidžia jos pagrindinių dalių turinio esmę, pateikia esmines autoriaus mintis ir išvadas. Plačiau vertinama autoriaus pateikiama Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo nuostatų analizė, kuri orientuota ne tik į lenkų tautinės mažumos, bet apskritai visų Lietuvos piliečių bei čia gyvenančių užsieniečių asmenvardžių vartojimą įvairiausio pobūdžio dokumentuose. Pabrėžiamas autoriaus siekis iliustruoti teiginius vaizdingais pavyzdžiais ir išsamiais argumentais. Teigiamai vertinama viena iš pagrindinių išvadų ir rekomendacijų apibrėžti vardų ir pavardžių rašymą, patobulinti tikrinių svetimybių vartojimą. Antroji knygos dalis skirta konkretiems Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo naujosios redakcijos projekto parengiamiesiems svarstymams. Akcentuojama tai, kad visoje knygoje yra jaučiamas gilus autoriaus susirūpinimas kalba, viena iš lietuvių savasties dalimi, nes vis dažniau pasigirsta, kad ji neatitinka iškylančių reikalavimų, jai trūksta prisitaikymo ir lankstumo, ji per daug sustabarėjusi ir atsilikusi. Knygos autorius ryžtingai siekia sukelti pasipiktinimą naujaisiais kalbos įstatymo projektais, kurie stumia lietuvių kalbą į vartosenos paribį, o tai nesuderinama su jos, kaip valstybinės kalbos, statusu.Reikšminiai žodžiai: Abėcėlė; Asmens dokumentai; Asmens tapatybė; Kalbos vartosena; Knyga 'Lietuvių kalbos išdavystė'; Pavardė; V.Urbutis; VLKK komisijos nutarimai; Valstybinės kalbos įstatymas; Alphabet; Language usage; State language law; Surname, personal documents, identity, the State Language Law, The State Commission's decisions; The book 'Lietuvių kalbos išdavystė'; V.Urbutis.
ENThe review evaluates the objective of the book by Professor Vincas Urbutis to draw society’s attention to the Lithuanian language and the situation during the period of Lithuania’s independence. The reviewer discusses the non-standard structure of the book in detail, reveals the essence of the content of its main parts, and presents the author’s key ideas and conclusions. Greater focus is shifted on the author’s presented analysis of the provisions of the Law of the Republic of Lithuania on Writing of Names and Surnames in Documents, which is targeted at the use of personal names of not only the Polish ethnic minority, but generally all Lithuanian citizens and foreigners residing in Lithuania in various documents. The reviewer underlines the author’s aim to illustrate statements with vivid examples and extensive arguments. One of the main conclusions and recommendations to define the rules for writing names and surnames and to improve the use of proper foreign words is given a positive evaluation. The second part of the book focuses on concrete preliminary considerations of the draft new version of the Law on the State Language. The book is full of the author’s deep concern over language, which is part of Lithuanian identity, because he often points out that the language does not meet the requirements, it lacks adaptation and flexibility, it is too stiff and outdated. The author resolutely seeks to arouse indignation with the new draft laws on language that push the Lithuanian language to the periphery of usage, which is incompatible with its status of official language.
