LTStraipsnyje yra analizuojamas brolių Grimų rinkinyje "Vaikų ir namų pasakos" skelbtos pasakos "Karalaitis varlė, arba Geležinis Henrikas" bei Aldonos Liobytės literatūrinės pasakos "Ramunė" galimas poveikis žodinėje tradicijoje gyvuojanties pasakos variantams, tiriama, kaip konkrečiai ši sąveika vyksta. Teigti, jog brolių Grimų pasaka turėjo tiesioginį poveikį sakytinės tautosakos variantams, trūksta pakankamai argumentų. Literatūrinės pasakos "Ramunė" ryšys su brolių Grimų rinkinio tekstu irgi negali būti galutinai įrodytas. Ši literatūrinė pasaka turėjo poveikį keliems Lietuvoje užrašytiems tautosakos tekstams. Tokią išvadą leidžia daryti pastaruosiuose tekstuose randamos literatūrinei pasakai charakteringos detalės, herojės vardas bei lietuviškoms pasakoms nebūdingas personažas. Aldonos Liobytės pasaka buvo publikuota anksčiau (1959 m.), nei užrašyti tautosakiniai tekstai (1965 ir 1972 metais), o jų užrašymo vietos buvo skirtingos: Matiešonių kaime Prienų rajone, Geručių bei Pociūnų kaimuose Pakruojo rajone.Reikšminiai žodžiai: Žodinė tradicija; Publikuotas tekstas; Tautosakos variantas; Sąveika; Pasaka; Verbal tradition; Folk tales; Published texts; Variants.
ENThe article analyses the possible influence of “The Frog Prince or Iron Heinrich”, the tale by Brothers Grimm, contained in the collection “The Household Tales” and the literary tale “Ramunė” by Aldona Liobytė on the versions of the tale, found in the verbal tradition and attempts to identify how the relation is manifested. There are not sufficient arguments to state that Brothers’ Grimm tale had direct influence on the version of verbal folklore. The relation of the literary tale "Ramunė" to the text by Brothers Grimm cannot also be completely proven. The literary tale had influence on several folklore texts, recorded in Lithuania. The conclusion can be made from observing the details, characteristic of a literary tale, found in the said folklore texts, the name of the main character and the protagonist, not characteristic of Lithuanian tales. Aldona Liobytė’s tale was published earlier (in 1959) than the said recorded folklore texts (in 1965 and in 1972) and the locations of recording of the folklore texts were different: Matiešonys village in Prienai district, Geručiai and Pociūnai villages in Pakruojis district.