LTVisose pasaulio kalbose išskiriami egzistenciniai sakiniai, pasižymintys tik jiems būdingais privalomais sakinio struktūriniais elementais ir žodžių tvarkos modeliais. Natūralu, kad tokios vienai kalbai būdingos sintaksinės struktūros vertimas į kitą kalbą dažnai sukelia sunkumų vertimo kalboje ieškant tokių atitikmenų, kurie galėtų tiksliai perteikti originalios struktūros semantini turinį ir pragmatines šio sakinio tipo vartojimo aplinkybes. Straipsnyje analizuojami 313 anglų kalbos egzistencinių sakinių vertimų į lietuvių kalbą, šios analizės tikslas – panagrinėti, ar vertimai atspindi lietuvių kalbai būdingus leksinius ir gramatinius egzistencinių sakinių ypatumus. Tipologiniai anglų ir lietuvių kalbos egzistencinių sakinių skirtumai labiausiai pastebimi sintaksiniame lygmenyje. Anglų kalboje, skirtingai nei lietuvių, gramatinį subjektą pirmiausia apibrėžia jo vieta sakinyje. Tačiau nepaisant šio esminio sintaksinės sandaros skirtumo egzistenciniai abiejų kalbų sakiniai turi tokius pačius struktūrinius elementus, kurie sudaro egzistencinio teiginio šerdį. Aptariamuosiuose sakiniuose išskiriami du „egzistencijos“ tipai – absoliutinė ir vietos egzistencija. Kiekvieno iš šių sakinių modelių pamatiniai elementai tiek anglų, tiek lietuvių kalboje yra vienodi.Reikšminiai žodžiai: Egzistenciniai sakinai; Egzistencinis sakinys; Lygiagretus tekstynas; Vertimas; Existential construction; Existential constructions; Parallel corpus; Translation.
ENExistential clauses are present in all languages of the world; they contain mandatory structural elements and word order models that are typical only of them. It is natural that translation of this syntax structure that is characteristic of one language to another language often causes difficulties in the target language while searching for equivalents that could accurately convey the semantic content of the original structure and pragmatic circumstances of this clause type. The paper analyses 313 instances of translation of English existential clauses into Lithuanian. The aim of this analysis is to examine whether translations reflect the lexical and grammatical peculiarities of existential clauses characteristic of the Lithuanian language. Typological differences of English and Lithuanian existential clauses are mainly observed on the syntactic level. In English, unlike in Lithuanian, a grammatical subject is primarily defined by its place in the sentence. Yet despite this essential difference in the syntactical structure, existential clauses of both languages have the same structural elements that form the nucleus of an existential statement. Analysed sentences distinguish between two types of “existence”: absolute and location existence. The underlying elements of each model of these sentences are the same in both English and Lithuanian.