Individo moralės vertės pagrindimas verslo etikoje
LTDar ne taip seniai Lietuvoje verslo etikos terminas buvo naujiena. Šiandieną jis nieko jau nebestebina. Greičiau stebina šio termino ir tikrovės neatitikimas. Regint politikų negebėjimą atskirti viešuosius interesus nuo privačių ir kasdien susiduriant su korupcijos atvejais, mūsuose terminas verslo etika greičiau simbolizuoja trokštamą realybę arba akademinę teoriją, o ne realiai įgyvendintą etišką verslo praktiką. Verslo ir politikos samplaika neleidžia panaikinti stereotipinės perskyros tarp verslo ir etikos: vyrauja požiūris, jog verslas ir etika - tai dvi skirtingos disciplinos, koncepcijos, tyrimo laukai - vienas priskirtinas vadybos sričiai, kitas filosofijos, pirmasis sietinas su gyvenimu, konkretumu, antrasis - su teorine moralinių vertybių refleksija. Šio straipsnio tikslas yra filosofiškai reflektuoti individo moralinės vertės pagrindimą verslo etikoje. Norint pasiekti šį tikslą kyla tokie uždaviniai: kritiškai pažvelgti į patį individo moralinės vertės pagrindimo metodą; panagrinėti įvykusio atotrūkio tarp klasikinės etikos ir verslo vadybinės etikos priežastis; įvertinti individo vertę organizacinės moralės rėmuose; reflektuoti verslo etikos gyvenimo politiką bei pasaulėžiūrą. Tokiame kontekste iškyla alternatyvus verslo etikos apibrėžimas: verslo etika - tai ne tik taikomosios etikos sritis (kaip medicinos etika, karo etika), bet ir ideologizuotos bei institucionalizuotos pasaulėžiūros moralinė sistema, holistiškai diegiama organizacijoje.Reikšminiai žodžiai: Elgesio technologija; Individas; Moralinės vertybės; Moralė; Organizacija; Suinteresuotųjų teorija; Verslo etika; Behaviour technology; Business ethics; Individual; Moral values; Morality; Organization; Stakeholder theory.
ENIn this article the author attempts to show that in contemporary business ethics discourse the individual's moral value is subordinated to the value system o f the organization. The foundation of the individual's moral value in business ethics depends on the foundation o f the organizational network. For this reason the article discusses the stakeholder theory where power relationships play a role. The individual is seen through the lens o f instrumental and technological management. Human resource management regards the individual as human capital and as an asset, thus he or she is subordinated to the goals o f the company/organization. The author sees some danger in this subordination, as was the case in the Nazi totalitarian regime. Although the article makes clear that contemporary business ethics is a product o f democracy, nevertheless this discipline o f subordination is seen as a possible ethical panoptical. The danger o f institutionalized ethics is discussed in the article; virtue ethics is introduced as a possible alternative. [From the publication]
