LTStraipsnyje, remiantis recepcijos teorija, siekiama atskleisti, kaip ispanų kilmės lotyniškosios poezijos autorius Petras Roizijus (1505? – 1571) traktuoja dalykus, sąlygiškai vadintinus istoriniais. Siekiama išlukštenti poeto savivoką iš eilėraščių tekstų ir nusistovėjusių vertinimų, reflektuoti sąveiką tarp kūrybos ir visuomeninės aplinkos, pačios epochos dvasios, nuspėti kūrinių ir paties jų autoriaus veiklos recepciją jo gyvenamuoju metu ir vėliau. Siekiant šio tikslo analizuojami konkretūs pagal tematiką atrinkti tekstai, ieškant juose dvasinę-giluminę kūrinio pusę atspindinčių struktūrų ir įvaizdžių. Ypač trumpuosiuose kūriniuose atsiskleidžiantis vaizdavimo būdas sutirštinant spalvas, suabsoliutinant reiškinius traukia žvilgsnį prie poetinės tikrovės sodrumo ir šmaikštumo. Toks pusiau rimtas, pusiau komiškas yra ir Sarmatijos paveikslas. Kalbėdamas apie Sarmatiją, Roizijus turi omeny Lenkiją ir Lietuvą. Itin svarbi Roizijui Lenkijos-Lietuvos valstybės praeitis kartu su legendine jos dalimi. Šlovė, didybė jo poezijoje siejama su valstybės samprata, konkrečiomis asmenybėmis, tuo tarpu kasdieniniam visuomenės paveikslui dažnai lieka tik nuvainikuota kasdienybė. Sarmatijos paveikslas nėra teigiamas: jos gyventojai pilni ydų, joje klesti plėšikavimas, tamsuoliškumas, girtuoklystė. Vienas ryškiausių ir originaliausių Roizijaus kūrybos bruožų – atida kasdieninėms smulkmenoms. Pajuokiamojoje poezijoje joms suteikiama reikšmė pranoksta jų realią svarbą. Išskirta detalė daug pasako apie vienos ar kitos tautos kultūrą, papročius, o kartais ir atliepia aplinkinių požiūrį į ją.Reikšminiai žodžiai: Asmenybė; Humanizmas; Lietuvos lotyniškoji poezija; Lotyniškoji literatūra; Petras Roizijus; Poezija; Sarmatija; Humanism; Latin literature; Latin poetry in Lithuania; Personality; Petrus Royzius; Poetry; Sarmatia.
ENOne is committed to deny the temptation of trying to make a reconstruction while reading ancient literature. Such a reconstruction is impossible. The role of the contemporary reader comes up for recreating the writings. This process is based on the absorption and understanding of the text as a part of some horizons of expectations reflecting (he author's living epoch. Petrus Royzius is a creator of the 16th c. Latin poetry in Lithuania. He wrote his texts being in fact alien to the things he spoke about. Thus we can see the image of Sarmatia (it corresponds to Poland and Lithuania in Royzius' poetry) from the outside, noticing those things and characters which hardly would have been noticed by native writers. Royzius' poetry is important because of many authentic historical details. He attracts one's attention with his the dynamic speech, snappy sayings, and light treatment of serious things. The image of Sarmatia is also taken half seriously and half comically. Royzius' view to Sarmatia reveals its great past and features of everyday life. The poet showed Sarmatian people drinking and eating at all days and all nights. Royzius opposes Sarmatia to his native Iberia, the lost homeland. However, another opposition of Sarmatia to other nations (German, Tatar, etc.) is also discussed. In this case the image of Sarmatia is positive. Though the poetical subject of Royzius finds his new homeland in Sarmatia, it remains strange and alien to him. [From the publication]