Tarp šlovės ir pasmerkimo : Eduardas Cinzas

LTStraipsnyje tyrinėjama Eduardo Cinzo kūryba, didžiausią dėmesį skiriant personažams. Cinzo beletristikoje nėra perdėm tautiškos, išeiviškos tematikos ir atributikos, tačiau net ir vaizduodamas kitų tautų žmones, rašytojas savo pasaulėjauta ir dvasia lieka lietuviškas. Cinzas dažnai vaizduoja lietuviams nebūdingo mentaliteto, papročių, gyvensenos asmenis, tačiau taip pat sprendžiančius sudėtingas žmogiškųjų santykių problemas. Cinzo kūryba daugeliu atvejų yra autobiografinė. Cinzo kūriniuose vaizduojami iš tautinės aplinkos išrautų ir į svetimą realybę patekusių žmonių gyvenimai, sudužę dvasiniai pasauliai. Personažų tautybė nėra griežtai apibrėžiama, tačiau ją išduoda nesąmoningas lietuviškumas, pasireiškiantis veikėjų mąstyme, vertybėse, jų sprendimuose bei elgsenoje. Pagrindiniai Cinzo veikėjai yra vyrai, praradę dvasinę pusiausvyrą, besiblaškantys ieškodami gyvenimo paspirties. Moterys nepasižymi originaliais charakteriais ar moterišku temperamentu. Su graikų mitologija sietini gausūs kūrinių simboliai praturtina romanus savitais atspalviais, suteikia veikėjams įdomių akcentų ir leidžia geriau suvokti jų vidinį pasaulį. Nutolęs nuo didesnių lietuvių centrų, gyvendamas svetimoje aplinkoje, Cinzas buvo atitolęs ir nuo Lietuvos, ir nuo išeiviškosios kultūros, tačiau sugebėjo išvengti kultūrinės izoliacijos. Jo rašymas – bendrosios paprastosios kultūros pažinimas, kuriam daugiausia įtakos turėjo Vakarų literatūros. Tinkamai įvertinti Cinzo kūrinius išeivijai trukdė rašytojo politinis užsiangažavimas – kelionės į gimtinę ir knygų leidimas sovietinėje Lietuvoje.Reikšminiai žodžiai: Biografija; Charakteriai; Cinzas; Išeivijos literatūra; Išeivijos rašytojai; Proza; Psichologinis romanas; Recepcija; Biography; Characters; Cinzas; Emigre writers; Literature of exiles; Prose; Psychological novel; Reception.

ENThe article analyses Eduardas Cinzas works with the main attention focused on his characters. In his fiction, he avoided over use of Lithuanian, exile themes and images, however, even when depicting other nations, the righter remained Lithuanian in his worldviews and spirit. Cinzas usually depicts persons with mentality, customs and lifestyle, which are not characteristic to Lithuanians. Yet he also deals with difficult problems of human relations. To a large extent his fiction is autobiographical. In his works, he depicts the lives of people withdrawn from their national surroundings and living in a strange reality and their broken spiritual worlds. The nationality of these people is not strictly defined, yet their way of thinking, values and decisions betray Lithuanian character. The main characters are men who have lost their psychological balance, fervently looking for support. Women characters are not original, nor do they exhibit womanly temperament. Numerous symbols in Cinzas’ novels reveal connection with Greek mythology, thus enriching his works with a distinctive atmosphere and providing his characters with interesting features. Alienated from the Lithuanian exile culture, living in strange surroundings far from larger Lithuanian centres, Cinzas, nevertheless, managed to escape complete cultural isolation. His writings reflect perception of culture in a wider sense, where the western influence is most strongly felt. Because of his political stance, Cinzas was probably not completely understood by other Lithuanian exile writers. He visited Lithuania and published books there under the Soviet regime.