Tarp cinizmo ir ilgesio : Sigito Parulskio paradoksai

LTStraipsnyje aptariamas tapatumo aspektas Sigito Parulskio kūryba. Pirmojoje dalyje analizuojami žmogaus tapatumo kontūrai pažvelgus į juos pro psichologinę, filosofinę, sociologinę, istorinę, kultūrinę prizmę. Antrojoje dalyje nagrinėjama Parulskio „tarpo filosofija“. Tapatumas yra individo tapsmo procesas, nuolatinė asmenybės kitimo trajektorija, nukreipta į savirefleksiją ir reflektyvų santykį su pasauliu. Postmoderniojo tapatumo esmė – subjekto dispersija (fragmentiškumas, decentracija, neapibrėžtumas ir amorfiškumas). Parulskio kūrybos dominantė – buvimas „tarp“ – virsta koordinatėmis, padedančiomis nustatyti tapatumo problemos raišką ir savitumą. Per binarinių opozicijų (vertikalė – horizontalė) koegzistavimą ar konfliktą autorius kuria tapatumo konfigūracijas. Parulskio poezijoje ir eseistikoje subjektas kuriamas kaip savo nevientisumą reflektuojanti sąmonė. „Tarpo filosofijos“ samprata apjungia daugiaprasmių Tarpo izotopijų įvairovę. Tarpas kaip vakuumas atskleidžia dvi tapatumo galimybes: vakuumas kaip kūrybinio proceso erdvė inspiruoja autentiškumą ir kūrybinę saviraišką. Tarpas kaip „egzistencinis vakuumas“ atveria radikalius potyrius, perteikiančius momentinį tapatumo kontūrų išnykimą. Romane „Trys sekundės dangaus“ remiantis J.Kristevos abjekto teorija išryškinami tapatumo deformacijos būdus: tapatumo „sterilizacija“ ir statiškumas. Deformuoto tapatumo refleksija veikia kaip istorinės atminties savigyda. Kolizija tarp dabarties ir prisiminimų bei pasakotojo blaškymasis tarp sapno ir tikrovės atskleidžia nestabilaus postmodernistinio „aš“ variacijas.Reikšminiai žodžiai: Abjektas; Bjaurumo estetika; Esė; Julia Kristeva; Kontekstualumas; Literatūra; Postmodernizmas; Romanas; Sigitas Parulskis; Tapatumas; Tapatybė; Abject; Aesthetics of ugliness; Essay; Identity; Julia Kristeva; Kontextuality; Lithuanian literature; Novel; Postmodernism; Sigitas Parulskis.

ENThe article discusses the aspect of identity in works by Sigitas Parulskis. The first part of the article analyses the contours of human identity when looking at them through the psychological, philosophical, sociological, historical and cultural prism. The second part analyses Parulskis’ “in between” philosophy. Identity is a process of development of an individual, a constant trajectory of personality transformation focused on self-reflection and the reflective relation with the world. The meaning of post-modern identity is the dispersion of a subject. The dominant of Parulskis works, i.e. being “in between”, turns in the coordinates helping to identify the expression and peculiarity of the problem of identity. Through the co-existence or conflict of binary oppositions (vertical–horizontal) the author creates the configurations of identity. In Parulskis’ poetry or essay writing, the subject is created as a conscious reflecting its non-integrated character. The notion of the “gap philosophy” unites the variety of isotopes of “the Gap”. The gap as a vacuum reveals two possibilities for identity: the vacuum as the domain of the creative process inspires authenticity and creative self-expression. The gap as “the existential vacuum” reveals radical experiences reflecting the instantaneous disappearance of identity contours. Based on J.Kristeva’s Abject Theory, the novel “Three Seconds of Heaven” reveals the ways of deformation of identity: “sterilisation” and static nature of identity. The reflection of deformed identity acts as a reflection of historical memory. The collision between the present and memories and the narrator being torn between the dream and the reality reveal variations of unstable “self” of post-modernism.