Vėjūkas : lietuvių vėjo demono vardo ir įvaizdžio rekonstrukcija, atsižvelgiant į vieną skitų atitikmenį (osetinų wœjug

LTStudijoje lietuviška ir iš dalies latviška medžiaga siekiama pagrįsti XX a. osetinų kilmes iranisto Vasilijaus Abajevo (1900-2001) osetinų tautosakos demono vajugo rekonstrukciją. Abajevas vajugą (węjug/węjyg) kildina iš iranėnų vėjo dievybės Vayu- ir jos skitiškos atmainos vardu *Vayuka. Lietuvių tautosakoje, kalbant apie vėjo dievybę, ar tiesiog suasmenintą Vėją, esama įspūdingų paralelių tiek su indoiranėnų, tiek ir su iranėnų atitinkamais vaizdiniais. Gausūs lietuviški duomenys liudija mitinį vėją esant labai glaudžiai susijusį su mirtimi, vėlėmis bei velniais, taigi irgi virtusį „demonu“, kaip kad osetinų vajugas iš skitų Vajuko. Lietuvių kalbos mažybinis vėjo pavadinimas vėjukas ir vėjarodį žymintis žodis vėjukas yra formaliai visiškai tikslūs rekonstruotojo skitų vėjo dievybės vardo *Vayuka- atitikmenys, patvirtinantys tiek iranėniškojo vardo rekonstrukciją, tiek vėjišką osetinų vajugo prigimtį. Iranėnų mitiniai bei kalbiniai atitikmenys leidžia kalbėti apie atitinkamos lietuvių vėjo dievybės įvaizdžio bei vardo rekonstrukciją. Tuo tikslu aptariama XVII a. M. Pretorijaus aprašyta bei nupiešta Vėjopačio „statula“, mėginant ją susieti su atitinkamais vėlesnių lietuviškų vėjarodžių vaizdiniais ir spėjant, jog tradiciniai lietuviški vėjarodžiai vaizduoja būtent senąją vėjo dievybę vardu *Vėjūkas. Studiją sudaro 5 dalys, kuriose aptariama Osetinų vajugo įvaizdis ir tyrinėjimai, lietuvių vėjo demono ir osetinų vajugo panašumai, vėjopatis ir jo sąsajos su tautosaka bei lietuviškais vėjarodžiais, vėjuko vardo rekonstrukcija ir jo vieta baltų-skitų santykių atodairoje.Reikšminiai žodžiai: Baltų, slavų ir indų-iranėnų mitologija; Lyginamoji mitologija, rekonstrukcija, vėjukas; Vėjas, osetinų Vajugas; Baltic, Slavic and Indo-Iranian mythology; Comparative mythology, reconstruction, vėjukas; Ossetian Waejug; Wind.

ENThe work aims to show an affinity between the Ossetian epic giant waejug/waejyg and the wind-demon of Lithuanian folklore up to the etymological cognation of the first to the Lithuanian deminutive vėjukas '(little) wind'/vėjūkas 'weather-vane', in reconstruction 'wind' also. This grounds on the Scythian wind-god name *Vayuka - reconstructed by outstanding Russian iranist (native Ossetian) V.I. Abaev (1900-2001) according to the mentioned Ossetian waejug/waejyg and the Herodotus' (IV.59) […]. The work consists of five parts, some of which are divided into a few smaller chapters. . The first part presents the very Ossetian waejug/waejyg and some of its scholar history. For instance, objections to the derivation of the Ossetian waejug/waejyg from the Iranian wind-god Vayu- by another outstanding Russian scholar V.V. Ivanov are considered. He insisted that the waejug/waejyg has almost nothing in common with the wind in its nature, although it is not true. It is note-worthy that later V.V. Ivanov himself agreed with the windy nature of the Ossetian waejug/waejyg and its derivation from the Iranian Vayu-. The second part of the work deals with the main features of the waejug/waejyg, one after another, comparing them with the corresponding features of the Lithuanian wind-demon: wind as ghost of the dead; evil spirit, the Devil; embodied wind wounded by knife (sword); wind-demon attending a dance (a wedding party) and abducting a girl; wind-demon with only one eye or damaged sight; wind-demon as a giant; embodied wind with its head hooped; wind as manyheaded demon or dragon.The third part consists of two chapters. In the first one, the image of the Lithuanian wind-god Vėjopatis ('Lord of the Wind') portrayed by M. Praet rius (17th c.) is examined taking into account the features of the wind, especially the "negative" wind, in folklore. In the second chapter, the connection of the Vėjopatis image with the later traditional weather-vanes is suggested and, in its turn, of the traditional weather-vanes with the corresponding features of the wind in folklore. The fourth part of the work discusses the affinity between the Ossetian waejug/waejyg and the Lithuanian vėjukas, the name of the wind-demon *Vėjūkas in reconstruction, from the etymological point of view. And in the fifth part the problem of direct Scytho-Baltic mutual influences is considered. A few further presumptions, as that of the loaning of the Finnish viuk(k)a 'cold penetrating wind' from the Baltic *vėjūka-, and some other, are proposed in addition. [text from author]

• Etnologija / Ethnology
• Kalbotyra / Linguistics