LTKnygoje, remiantis prancūziškąja etnologija ir semiotine mitinio diskurso analize, A. J. Greimo mitologinių tyrimų tradicija, aptariamos ugnies raiškos lietuvių ir latvių mitologijoje. Bandoma atskleisti mitinių vaizdinių prasmę atsižveliant į jų santykius koherentiškoje mitinėje sistemoje. Tyrinėjimų objektu pasirinktas mažas mitinio universumo fragmentas - metaforiniai ugnies pavidalai: botaninės, zoologinės, kulinarinės, medicininės, meteorologinės ir panašios raiškos. Teigiama, kad ugniniai dievai - Perkūnas ir Saulė - turi bendrą metaforinių asociacijų tinklą. Neretai šis reikšmių kompleksas derinamas su dviplanėmis metaforomis, mitinėmis ugnies ir vandens konjunkcijomis. Tačiau, autorės nuomone, metaforinė vaizdo struktūra yra ne tik semantinis fenomenas: simboline raiška pripažįstamas sakralinis mitinio pasaulio prioritetas, polinkis reikštis vizualinėmis, muzikinėmis ar kitomis formomis, o ne logine kalba. Teigiama, jog figūratyvines dievų raiškas bandant performuluoti loginiais teiginiais, lieka kažkas neįvardyta. Figūratyviniai vaizdai yra sakraliojo pasaulio būtybių ženklai ir apsireiškimo formos, todėl metaforinė vaizdų kalba yra sakralaus bendravimo būdas, dievų ir žmonių susižinojimo forma. Figūratyvinės raiškos niuansais artikuliuojamas daugiaplanis mitinis turinys. Daroma išvada, kad figūratyvinė metaforų kalba yra pasaulio- mitinio ar gamtinio - raiškos būdas, harmoningų santykių tarp pasaulio objektų, ryšių tarp paukščių ir debesų, augalų ir vėjų, dievų ir žmonių juntamasis pavidalas.Reikšminiai žodžiai: Baltai; Metaforos; Mitologija; Mitologija, semiotika, ugnis, metafora; Ugnis; Balts; Fire; Metaphors; Mythology; Mythology, semiotic, fire, metaphor.
ENThe book is aimed at discussing the expression of fire in Lithuanian and Latvian mythology basing on the French ethnology and semiotic analysis of mythic discourse as well as on Algirdas Julien Greimas’ tradition of mythology research. It attempts to reveal the significance of mythic images with regard to their relations in a coherent mythic system. Metaphoric forms of fire, i.e. a small fragment of the mythic universum, were chosen as a study object. It is considered that fire gods, i.e. Perkūnas and Saulė, have one common network of metaphorical associations. This complex of expressions is frequently combined with two-dimensional metaphors, mythic conjunctions of fire and water. However, according to the author, the metaphorical expression structure is not only a semantic phenomenon: the symbolic expression is the sacral priority of the mythic world, the tendency for visual, musical and other forms, instead of logical language. It is maintained that when attempting to reformulate figurative expressions of gods with logical expressions, something stays unmentioned. Figurative images are signs and forms of expression of creatures of sacral worlds; therefore, the metaphorical language of images is a sacral way of communication, a form of cognition of gods and humans. The nuance of the figurative expression articulates the multidimensional mythic content. A conclusion is made that the figurative language of metaphors is a way of expression of mythic or natural world, the sensory form of harmonious relations between world objects, birds and clouds, plants and winds, gods and humans.