V. Bartulio oratorija "Kuršiai"

• V. Bartulis’ Oratorio "Kuršiai" ("Curonians”)
• Oratory "Kuršiai" by V. Bartulis

LTStraipsnyje analizuojama kaip V. Bartulis muzikinėmis ir nemuzikinėmis priemonėmis oratorijoje „Kuršiai“ įamžina kuršių gentį ir atskleidžia jų etninę tapatybę. Tūkstantį metų Baltijos pakrantėje 9 žemėse gyvenusios kuršių genties palikimas buvo pažįstamas tik per archeologijos ir laidojimų paminklus. Europos istorijoje išliko istorinių faktų apie kuršių karingumą, jūrinių statinių ir kelionių gausumą. Kalbotyra operuoja fragmentiškais kuršių kalbos faktais ir vietovardžiais, išlikusiais Lietuvos teritorijoje po to, kai iki XIII a. kryžiuočių naikintos genties atstovai čia pasklido ir įsitvirtino. V. Bartulis oratorijoje “Kuršiai” muzikinėmis priemonėmis įamžina kuršius kaip vakarų baltus. Oratorijoje dera dvi muzikos stilistinės kryptys: 1) intuityvistinės muzikos, kai pagrindinis vaidmuo tenka atlikėjams solistams, įgyvendinantiems kompozitoriaus idėją, improvizuojantiems pagal pateiktą tematinį eskizą ir 2)minimalistinė, kur pateikiamos dviejų kuršių etninei muzikai būdingų liaudies dainų etnorekonstrukcijos bei vienas giesmės pobūdžio darinys. Svarbi ir videoinstaliacija su kopų smėlio, žirgų įvaizdžiais. XVI a. išnykusių savo žemėse kuršių ir pradėjusių keltis iš Latvijos vadinamųjų kuršininkų istorija atskleidžiama oratorijos pabaigoje rodomu dešimties minučių filmu apie grįžusius iš Švedijos į Kuršių Neriją iš čia kilusius tris brolius kuršininkus. Analizuodama oratoriją, autorė remiasi lietuvininkų, kuršininkų bei žemaičių etnomuzikologinių tyrimų duomenimis. Aptariama V. Bartulio kūrybos stilistika, kūrinio atlikėjų sąstatas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kuršiai; Baltai, vakarų; Muzika, lietuvių; Vidmantas Bartulis; Curonians; Western Balts; Lithuanian music.

ENThe article looks into how, by musical and non-musical means, V. Bartulis monumentalises the tribe of Curonians and reveals their ethnic identity in oratorio “Kuršiai” (“Curonians”). The heritage of the Curonian tribe which lived at the Baltic coast in 9 territories for a thousand year was known only owing to the archaeological and burial monuments. In the European history there remain historical facts about militancy of the Curonians, as well as abundance of maritime constructions and travels. Linguistics has in its disposition fragmentary facts of the Curonian language and place-names which endured in the Lithuanian territory after spread and settlement of the representatives of the tribe which suffered annihilation by the crusaders until the 13th century. In oratorio “Kuršiai” V. Bartulis immortalises the Curonians and the western with the help of musical means. Oratorio combines two stylistic trends of music: 1) intuitionistic music, where the key role is attributed to the soloist performers who implement the composer’s idea and improvise on the basis of the given thematic outline and 2) minimalistic, where two ethnic reconstructions of folksongs characteristic of the ethnic Curonian music and one chant-type formation are presented. Video installation with the images of the dune sand and horses is also important. In her analysis of the oratorio the author refers to the ethnomusicological research data on Lithuanians, Curonians and Samogitians. She discusses the stylistics of V. Bartulis’ works and the performers of the creation.