Rinkomės šeimos ūkių kaimą
LTTautinis judėjimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sužadino kaimo žmonių viltis sulaukti permainų. LTSR AT priimtas Valstiečių ūkio įstatymas suteikė teisę kaimo žmonėms savarankiškai ūkininkauti tik valstybės skirtoje žemėje, tačiau jis labai suaktyvino paprastų kaimo žmonių viltis netrukus ūkininkauti nuosavoje žemėje. Jas ypač padidino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Į politiką, sukūrę savo organizacijas, atėjo ūkininkai, siekiantys geresnių veiklos sąlygų, ir žemės savininkai, norintys atgauti nuosavybę. VII Vyriausybė 1992-1993 m. įvykdė ryžtingą, nors nevienareikšmiškai vertinamą socialistinių ūkių transformaciją į privačios nuosavybės pagrindu veikiančius ūkius. Susikūrė 4279 žemės ūkio bendrovės. 2008 m. jų teliko 267. Viena bendrovių likvidavimosi priežasčių - nepasiteisinusi kolektyvinė nuosavybė. Aplinkybės lėmė, kad kaime dabar gyvena beveik trečdalis šalies gyventojų. Apytiksliai trečdalis jų dirba žemės ūkyje, kiti užsiima smulkiaisiais verslais. Kaimas priglaudė daug pagyvenusių žmonių. Lietuvos šeimos ūkių (ir smulkaus verslo) kaimas išliko. Jis turi nemažai galimybių vystytis ir vykdyti labai svarbias ne tik ekonomines funkcijas. Šiuo metu maždaug 1300 kaimo bendruomenių, apie 50 vietos veiklos grupių siekia, kad kaimas taptų vieta su gerai išvystytu ne tik žemės ūkiu, bet ir kitais verslais, sveika aplinka ir išpuoselėtu kraštovaizdžiu, savita kultūra ir gera infrastruktūra, būtų saugus ir patrauklus patiems ir svečiams, poilsiautojams ir turistams.Reikšminiai žodžiai: Agrarinė reforma; Agrarinėreforma; Kaimas žinių visuomenėje; Ūkininko šeimos ūkis; Žemdirbių sąjūdis; "Sąjūdis"; Agrarian reform; Countryside in the knowledge society; Family farm; Fanners' movement; Farmers' movement "Sąjūdis".
ENThe national movement for the restoration of the Lithuanian independence raised hopes of rural residents for changes. The Law on Peasantry adopted by the Supreme Council of the Lithuanian Soviet Socialistic Republic entitled rural residents to independent farming on the state land; however, it raised their hopes for future farming on their own lands. The restoration of the independence further increased their hopes. Farmers, having established their organisations, entered politics in pursuance of better work conditions. Land owners seeking to regain their property did the same. In 1992–1993, the 7th Government implemented a decisive but at the same time controversially evaluated transformation of socialist farms into farms operating on the basis of private ownership. A total of 4279 farm companies were established. In 2008, a total of 267 farms were left of them. One of the reasons of the liquidation of those farms was unjustified collective ownership. It happened so that, at present, the number of rural inhabitants reaches almost one third of the country’s population. Approximately one third of them are engaged in agriculture, whereas others are engaged in small business. Lithuanian family farms (and small business) have survived. They have a great number of possibilities for further development. At present, approximately 1300 rural communities, about 50 local activity groups pursue rural areas to become a place with properly developed agriculture. They want it to be safe and attractive for themselves, their guests, holiday makers and tourists.
