Scale in Sutartinės : psychoacoustic viewpoint

LTDažnai sutartinių intervalika pastebimai neatitinka tolygiosios temperacijos. Pasiremiant sutartinių darnos akustiniais matavimais straipsnyje atskleidžiami jos imanentiniai dėsningumai. Nustatyta, kad vidutinis intervalas tarp sutartinės “Mina, mina, minagaučio lylio” garsaeilio garsų – apytiksliai 1,8 temperuoto pustonio, t. y. balsų partijų tercijos yra neutralios – apie 3,6 pustonio. Todėl interpretuojant darną neišvengiama teorinių klaidų, kylančių iš diatonikos apercepcijos: konstruojama diatoninė darna, tuo tarpu originali darna yra “suspausta anhemitoninė”. Neadekvati interpretacija sąlygoja transkripcijos įprastinėje penklinėje problemas. Straipsnyje siūlomi keli šių problemų sprendimo būdai. Ieškoma balsų „susidaužimo“ psichoakustinių atitikmenų. Pagal R. M. Brandlį, tyrinėjusį Schwebungsdiaphonie Balkanuose ir kitur, psichoakustinė idealaus skambesio išraiška yra stipriausias šiurkštumo pojūtis. Šis teiginys apytikriai tinka ir nagrinėjamoms sutartinėms: pagal psichoakustinių eksperimentų rezultatus stipriausias šiurkštumo pojūtis atitinka sutartinių intervalikos matavimus. Tačiau sutartinių intonavimo zona gana plati, sąskambių trukmės gana trumpos, „susidaužiančių“ obertonų stipriai gana skirtingi. Tad stipriausio šiurkštumo taisyklės nesilaikoma kategoriškai. Spėjama, kad balsų „susidaužimui“ įtakos turi ir „virtualaus aukščio“, kombinacinių tonų reiškiniai. Aptariama balsų fonetinio, stiprumų bei tembrų santykio reikšmė šiurkštumo pojūčio formavimuisi. Pabaigoje skiriama dėmesio vokalinės sekundinės balsų diafonijos ir varpų skambesio paralelėms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sutartinės; Psichoakustika; Transkripcija; Intervalika; Scale; Sutartinės; Psychoacoustic; Traanscription.

ENMost frequently intervals of glee songs noticeably do not correspond to even temperation. Based on acoustic measurements of glee song harmonies, the article reveals the immanent regularities of glee songs. It is identified that the medium interval between the sounds in a glee song “Mina, mina, minagaučio lylio” is approximately 1.8 of a tempered semitone, i. e. the tierces of voice parts are neuter – approximately 3.6 semitones. Therefore, when interpreting the harmony, theoretic errors, arising from diatonic apperception are unavoidable: a diatonic harmony is constructed, while the original harmony is “compressed anhemitonic”. An inadequate interpretation results in the problems of transcription in the usual staff. The article offers several ways for resolution of the problems. The psycho-acoustic equivalents of “clashing” of voice are searched for. According to R. M. Brandley, who researched Schwebungsdiaphonie in the Balkans and elsewhere, a psycho-acoustic expression of the ideal sound is the strongest feeling of roughness. This statement is also true of the examined glee songs: according to the results of the psycho-acoustic experiments the strongest feeling of roughness corresponds to the measurements of intervals in glee songs. However, the intonation zone in glee songs is quite wide, the duration of chimes are rather short, the strengths of the “clashed” overtones are quite different. Therefore the rule of the strongest roughness is categorically not observed. It is supposed that such phenomena as “virtual height” and combinational tones also have influence on the “clashing” of voices. The significance of the voices phonetic, strength and timbre relation on the formation of the feeling of roughness is discussed. At the end of the article attention to the parallels between the vocal second diaphony of voices and the bells sound is dedicated.