Nacionalinis tapatumas ir atmintis šiuolaikinėje ekranosferoje ir medijų mene

LTŠiuolaikinės ekranosferos arba, prancūzų filosofo ir sociologo Gilles'o Lipovetsky teigimu, visur esančio, daugiaformio, multimedijuoto „globalaus ekrano" veikimas nevienareikšmis - jis medijuoja kolektyvinę atmintį, transliuoja praeities vaizdinius, tačiau išstumia iš bendruomeninės atminties tikrus įvykius, siūlo vaizdinius jų pakaitalus. Tiriant „ekraninį" meną reikalingos sudėtinės („globalios") prieigos - vaizdo kultūros visumos be išankstinės estetinės hierarchijos supratimas, uždaros vaizdo „gramatikos" lauko plėtimas ieškant sąsajų su socialine aplinka ir dvasiniu individo pasauliu. Nors postmodernioje vartotojiškoje visuomenėje vyrauja dabarties laiko kategorija, „dabartiška" kultūra, nukreipta j trumpalaikę finansinę naudą, nenutrūkstamus skaitmeninius tinklus ir individualius malonumus, tačiau sykiu paradoksaliai stiprėja praeities ašis - paveldo ir atmintinų vietų, atminties sureikšminimas. Šitai rodo muziejų suklestėjimas, istorinių monumentų, įvairiausių reikšmingų datų bei retro kultas, taip pat stiprėjantis nacionalinio, kultūrinio ir etninio tapatumo įprasminimo poreikis, kreipiantis į kolektyvinę atmintį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Ekraninis menas; Individuali atmintis; Kinematografas; Kolektyvinė atmintis; Medijos; Nacionalinis tapatumas; Cinema; Collective memory; Individual memory; Media; Memory; National identity; Screen art.

ENAccording to French philosopher and sociologist Gilles Lipovetsky, contemporary screen-sphere or omnipresent, multi-forme, multi-median 'global screen' mediates collective memory, translates images of the past and, contrary, displaces from collective memory of the nation real events and creates and offers new visual substitutes. The research of screen art requires a 'global' approach - to understand visual culture as a whole without any preconceived aesthetic hierarchy, to extend the field of closed visual 'grammar' in searching relations to social milieu and inner world of individual. Although postmodern consumers' society is dominated by the category of the present time, present time or culture oriented towards short-term financial benefits, on-going digital networks and individual pleasures, paradoxically at the same time the axis of past time - heritage, memorial places, memory - is also increasing. This tendency is demonstrated by development of the different kind of museums, the cult of anniversaries, retro and vintage and the need to construct or to strengthen the national, cultural and ethnic collective identity appealing to collective historical memory. [From the publication]