LTEuropos Sąjungos šalių patirties analizė rodo, jog daugelyje šalių taikoma minimalaus darbo užmokesčio diferencijavimo praktika, tačiau diferencijavimo kriterijai yra skirtingi. Daugelyje šalių minimalus darbo užmokestis diferencijuojamas atsižvelgiant į darbuotojų amžių ir patirtį. Minimalaus darbo užmokesčio diferencijavimas pagal regionus paprastai siejamas su regioniniais nedarbo lygio skirtumais arba vadinamaisiais kriziniais regionais, kuriems taip pat būdingas didelis nedarbas. Rečiausiai naudojamų minimalaus darbo užmokesčio diferencijavimo kriterijų grupei priskiriamas įmonės dydis, darbuotojo išlaikytinių skaičius, jo sveikata. Apibendrinant užsienio šalių patirtį nustatant diferencijuotą minimalų darbo užmokestį galima teigti, jog: a) minimalaus darbo užmokesčio diferencijavimo problema aktuali tose šalyse, kuriose minimalus darbo užmokestis yra gana didelis, gerokai pranokstantis minimalaus pragyvenimo lygį; b) mažesnio minimalaus darbo užmokesčio nustatymas kai kurioms darbuotojų grupėms yra trumpalaikio pobūdžio priemonė ir turėtų būti taikoma tik esant tam tikroms ekonominėms arba socialinėms sąlygoms. Priėmus sprendimą diferencijuoti minimalų darbo užmokestį Lietuvoje reikėtų vengti esamo jo lygio mažinimo, nes tai reikštų darbuotojų gyvenimo lygio smukimą. Didėjant bendram minimalaus darbo užmokesčio lygiui šalyje pasirinktų darbuotojų grupių jis galėtų būti įšaldomas. Pirmajame diferencijavimo etape neturėtų būti naudojamas daugiau nei vienas diferencijavimo kriterijus (t. y. žemesnis minimalaus darbo užmokesčio lygis galėtų būti nustatomas arba tik kai kurioms ekonominėms veikloms, arba tik kai kuriems regionams, arba tik kai kurioms darbuotojų grupėms).Reikšminiai žodžiai: Darbo užmokestis; ES patirtis; Minimalaus darbo užmokesčio diferencijavimo kriterijai; Minimalus darbo užmokestis; Tarptautinė darbo organizacija; Užsienio šalių patirtis; Criteria of minimum wage differentiation; EU experience; International Labour Organisation, Experience of European countries; Minimum wage; Wages.
ENInternational Labour Organisation's attitudes towards minimum wage determination and differentiation are analysed in the article. [...] The analysis of the experience of States Members of the EU shows that the practice of a differentiation of the minimum wage is applied in most of them, however, the criteria of such differentiation are different. In many states, the minimum wage is differentiated taking into account the age and experience of employees. [...] The minimum wage is differentiated dependently on economical activities and regions of the state as well. Usually, a lower minimum wage is established for employees of the agricultural sector and home workers. The group of the most rarely used criteria of differentiation of the minimum wage includes the size of the enterprise, the number of dependents of the employee, his (her) health status. However, the problem of differentiation of the minimum wage is urgent for states where the minimum wage is rather high, considerably exceeding the minimal living standard. Establishment of a lower minimum wage for some groups of employees is a measure of a short-time character and is applied upon certain economical or social conditions only. After an adoption of a decision on a differentiation of the minimum wage in Lithuania, an essential reduction of its level should be avoided. On increase of the general level of the minimum wage in the state, it may be frozen for certain groups of employees. [From the publication]