Teisės buti lygiems : sąvokų ir sampratų kaita
LTAtrodytų, kad tautinių mažumų egzistavimas, pati jų samprata, jų raiška, teisės, reikalavimai ir iš to kylančios problemos yra akivaizdūs ir lengvai paaiškinami šiuolaikinio visuomeninio gyvenimo reiškiniai. Anaiptol – nevienodai suprantamas tautinių mažumų fenomenas susilaukia įvairiapusės istorikų, politologų, sociologų ir kitų sričių mokslininkų refleksijos ir lieka neišsemiama intelektualinių diskusijų tema. Yra begalė sąvokų ir kategorijų, kurios pasitelkiamos aprašant ir analizuojant šią problemą bei kontekstus. Būtina pažymėti ir tai, kad dažnai tautinių mažumų ir su jomis susijusių problemų tyrinėjimai nėra neutralūs – juos lydi ideologiniai vertinimai ir politiniai interesai. Šiame straipsnyje apžvelgiama teisės būti lygiems sąvokų ir sampratų kaita. Pirmiausia straipsnyje svarstysime tik XX a. problematiką. Ankstesnių ekskursų prireiks tik mėginant paryškinti kai kuriuos aspektus ir atskleisti ryšius. Antra, bus kalbama apie tautinių mažumų teises bendrame žmogaus teisių kontekste neanalizuojant ir nelyginant atskirų šalių ar regionų atvejų ir praktikos. Svarbiausias tikslas – parodyti tautinių mažumų tapimo tarptautinės teisės objektu komplikuotumą, praktines problemas, kurias tenka dėl to spręsti, ir teorines refleksijas, kurios šį procesą lydi. Mažumų teisės yra tapusios tarptautinio saugumo faktoriumi, todėl analizuojant šią problemą, tenka kalbėti apie platų tarptautinį kontekstą.Reikšminiai žodžiai: ES; Etninių mažumų teisės; Etninės mažumos; Europos šalys; Grupės teisės; Individo teisės; Lygybė; Mažumų apsauga; Mažumų teisės; Tautinės mažumos; Tautų lyga; Teisės; EU; Equality; Ethical minority; Ethnic minorities; Ethnical minority; European countries; Groups rights; Individual rights; Lithuania; Minority rights; Notions league; Protection of minorities; Rights; Rights of ethical minority.
ENThe article deals with the rights of ethnical minority in the 20th century. The key issues debated are minority rights and minority protection regimes. The first international regime was established following World War I within the framework of the League of Nations. The main virtue of the League of Nations system was perhaps that that it acknowledged ethnic minorities' existence and their rights. The system established under the League of Nations was not perfect but it was able to resolve main cultural, cultural, education and citizenship rights of minorities in the newly established European states, including Lithuania. The creation of the United Nations brought with it a totally different approach to the matter of minority rights as group rights. The United Nations inaugurated the era of human rights. Some progress was made in defining and protecting ethnic minority rights in the second part of the 20th century. But the problem still seems far from resolution. Modern individualistic theories and practices sometimes show their inability to deal with group demands. [text from author]
