LTFormalių kriterijų, kurie leistų spręsti tolerancijos paradokso problemą, svarba išryškėjo kultūrinio egalitarizmo akivaizdoje. Tokių kriterijų nėra iki šiol. Įsitikinimas, kad tolerancijos problema prasminga tik socialinio ir politinio diskurso kontekste, gali būti kvestionuojamas vien todėl, kad per kelis šimtmečius ši nuostata problemos išspręsti nepadėjo. Straipsnyje parodoma, kad tolerancijos problemą galima spręsti sisteminiu požiūriu ir sociosinergetikos įžvalgomis. Tolerancijai skirtos literatūros analizė leidžia daryti išvadą, kad bendriausiu atveju tolerancijos ribas nustatančiu formaliu kriterijumi galima laikyti tokius nukrypimus nuo normos (kaip idealių visuomeninės sistemos parametrų), kuriems esant ji dar gali normaliai (stabiliai) funkcionuoti. Kultūrinis egalitarizmas, reikalaujantis sulyginti daugumos ir diskriminuojamų mažumų teises, pažeidžia būtinos įvairovės proporcijas ir todėl yra kvestionuotinas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Būtinos disharmonijos konstanta; Egalitarizmas; Netolerancija; Romanas Plečkaitis; Tolerancija; Tolerancijos paradoksas; Tolerancijos ribos; Constant of requisite disharmony; Egalitarianism; Intolerance; Romanas Plečkaitis; Tolerance; Tolerance boundaries; Tolerance paradox.
ENThe significance of formal criteria which could help to sort out the problem of tolerance paradox has emerged in the background of cultural egalitarianism. Alas, such criteria have not been established so far. The conviction that the problem of tolerance is significant just in the context of social and political discourse might be questioned due to the fact that this attitude did not help to tackle this problem throughout the last centuries. The paper aims to show that the problem of tolerance can be solved taking into account systemic attitude and synergetic insights. The current study into the literature on tolerance concludes that the formal criterion, which defines the tolerance boundaries in the most general sense, is considered to be such deviations from the standard (as ideal parameters of social system) when tolerance can function normally (stably). Cultural egalitarianism, which requires equalizing the rights of the majority and the minorities facing discrimination, impinges on the ratio of necessary diversity, and thus has to be questioned. [From the publication]