LTŠiame knygos apie nacionalines gerovės sistemas pokomunistinėje Vidurio ir Rytų Europoje skyriuje pateikiama socialinės apsaugos sistemų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje apžvalga. Apžvelgiamos svarbiausios socialinės apsaugos sistemų problemos ir šios srities reformoms kylantys iššūkiai nuo sovietinio režimo žlugimo iki šių dienų. Baltijos valstybių socialinė politika yra įdomus atvejis tyrimui, kadangi šiose valstybėse 1940-1990 m. įsitvirtinęs sovietinis autoritarinis režimas turėjo ženklios įtakos tolimesnei socialinės politikos raidos trajektorijai, o pokomunistinė ekonominė ir socialinė restruktūrizacija sutapo su šių valstybių gyventojų senėjimo procesu, intensyvėjančia europeizacija ir didėjančia globalizacijos įtaka nacionalinei politikai. 2000-2007 m. Baltijos valstybės patyrė sparčią ekonominę plėtrą, jų ekonomiką augo sparčiausiai Europoje, kartu išaugo įsidarbinimo galimybės, o nedarbo lygis smuko. Vis dėlto, nepaisant gerų ekonominių rodiklių, Baltijos valstybių išlaidos socialinei apsaugai liko gerokai žemesnės nei Europos Sąjungos vidurkis. Tarp Europos valstybių Baltijos valstybės pirmauja pagal absoliutaus ir santykinio skurdo koeficientą, tik Rumunija lenkia šias šalis pagal šešėlinės ekonomikos mastą, Baltijos valstybių visuomenėse tebevyrauja įsitikinimas, jog valdžia, neužtikrinanti piliečių socialinės apsaugos, nėra verta jų finansinės paramos, juo labiau, kad siekdami užsitikrinti socialinį saugumą gyventojai yra priversti pasikliauti rinkos mechanizmais ir šeimos parama.Reikšminiai žodžiai: Ekonomika; Estija (Estonia); Gerovė; Latvija (Latvia); Pabaltijo šalys; Politika; Rinkimai; Socialinė apsauga; Socialinės gerovės sistema; Transformacija; Baltic States; Economy; Elections; Latvia; Lithuania; Politics; Social protection; Transformation; Welfare; Welfare system.
ENThis chapter of the book about national welfare systems in post-Communist Central and Eastern Europe gives an overview of social security systems in Estonia, Latvia and Lithuania. It discusses the most important problems of social security systems and challenges to the reforms of this area from the collapse of the Soviet regime until present. The Baltic social policy is an interesting case for investigation, because the Soviet authoritarian regime established in these states in 1940–1990 significantly influenced the further trajectory of social policy development, and post-Communist economic and social restructuring coincided with the ageing process in these states, intensifying Europeanization and the increasing influence of globalisation on national policy. In 2000–2007, the Baltic States experienced a rapid economic development, their economies grew most rapidly across Europe, the opportunities for employment increased, and the unemployment rate fell. Nevertheless, despite good economic indicators, the expenditure of the Baltic States on social security remained much smaller than the European Union average. Among European countries, the Baltic States come first according to the coefficient of absolute and relative poverty, surpassed only by Romania according to the scope of shadow economy. Societies of the Baltic States still hold a conviction that the authorities which do not guarantee social protection for citizens do not deserve their financial support, the more so because in order to ensure social security residents are enforced to rely on market mechanisms and family support.