Urbanizacijos sociokultūriniai aspektai kraštovaizdžio formavime

LTVertindami šiuolaikinės urbanizacijos procesus turim atkreipti dėmesį į būsto plėtros uždavinių sprendimą, kurie daugiausia veikė Lietuvos miestų ir kaimiškojo kraštovaizdžio kaitą didino miestų vidinių teritorijų senėjimą. Nevykdant pasikeitimų kokybės monitoringo, sunku objektyviai įvertinti, kiek darnos sukūrė šiuolaikinė urbanizacija. Tačiau visuomenėje vyksta prieštaringos diskusijos dėl padidėjusios priemiesčių fragmentacijos, aukštybinių pastatų įsiveržimo į miestų panoramas. Galvojant apie ateitį, atsakymo tenka ieškoti ES urbanistikos politikų, pripažintų ekspertinių organizacijų ir teoretikų teiginiuose, kurie įžvelgia efektyvaus miestų valdymo ir planavimo trūkumus, siūlo miestų plėtros procesus vertinti sociokultūriniame kontekste. Tai leistų sėkmingiau modeliuoti miesto ir kaimo kraštovaizdžio perspektyvas ir išvengti nevaisingų diskusijų visuomenėje, didinti kūrėjų atsakomybę ir keisti vartotojų požiūrį į darniąją plėtrą. Straipsnyje yra nagrinėjami naujo būsto plėtros planavimo rezultatai kaimo teritorijų urbanizacijai ir miestų vidinių struktūrų senėjimui, vertikalių augimui. Atskleidžiami šių reiškinių sociokultūriniai aspektai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atnaujinimas; Būsto plėtra; Būsto plėtra ir atnaujinimas; Kraštovaizdis; Kraštovaizdžio kaita; Sociokultūrinai aspektai; Sociokultūriniai aspektai; Urbanistinis sprogimas; Urbanizacija, sociokultūrinai aspektai; Vertikali urbanizacija; Housing development; Landscape; Renovation; Rural and urban landscapes; Socio-cultural aspects; Socio-cultural aspects of sustainable development; Urban explosion; Vertical urbanization.

ENConstruction of new private housing was the main driving force stimulated the law density urban structures expansion to the rural landscapes, forsed the degradation of inner cities areas. It is difficult to come up with an objective assessment of the level of sustainability achieved at this stage, because the quality of urban development is not monitored. Hence, we should rely on established theorists, global expert organizations and EU urban policy statements about contemporary objectives of sustainable development and challenges. Treatment of the history of urban development as part of socio-cultural environmental would facilitate successful modeling of the future, would make discussions less heated and would help to avoid baseless ambitions related to the perspectives of sustainable development of urban and rural landscapes. [From the publication]

• Architektūra : pozityvai ir negatyvai / Rimantas Buivydas. Vilnius : Ex Arte, 2006. 222 p.
• Urbanistinių tendencijų poveikis miesto centro renovacijai / Dalia Bardauskienė, Mindaugas Pakalnis. Urbanistika ir architektūra. 2011, t. 35, Nr. 4, p. 276-284.
• Žaliosios architektūros koncepcijos klausimu / Dalia Bardauskienė. Journal of architecture and urbanism. 2013, Vol. 37, no. 1, p. 21-30.