Kriminologinio žinojimo konstravimas : valdžios vaidmuo

LTStraipsnyje aptariama kriminologinio žinojimo problematika, analizuojamas valdžios vaidmuo konstruojant mokslinį diskursą. Pradedant nuo bendro žinojimo ir valdžios santykio aptarimo socialinio konstrukcionizmo teorijos požiūriu, toliau analizuojami kriminologinio žinojimo politikos ir kontrolės klausimai. Kriminologinis žinojimas neatskiriamas nuo socialinės kontrolės klausimų ir atitinkamai jų politinės prigimties. Kriminologe produkuojamas žinojimas nėra objektyvus, jis konstruojamas valdžios santykių pagrindu, todėl svarbu nuolat dekonstruoti kriminologinį diskursų, kvestionuojant esančią socialinę nusikaltimų tikrovę, socialinės tvarkos ir kontrolės suvokimą. Straipsnyje pristatomos vienos įtakingiausių kritinės kriminologijos mokyklos idėjų apie valdžios įtaką formuojant kriminologinio žinojimo turinį ir kontūrus. Pabrėžiama ir tai, kad siekiant geriau suprasti kriminologinio žinojimo būklę tam tikroje valstybėje, svarbu atsižvelgti įjoję vykusias bei vykstančias politines, ekonomines bei socialines transformacijas. Šiuo atveju straipsnyje aptariami posovietinių valstybių kriminologinio žinojimo ypatumai, taip pat nagrinėjama šiuolaikinio kriminologinio žinojimo konstravimo problematika dviejų pagrindinių kriminologijos krypčių - vadybinės ir kritinės - rėmuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kriminologija; Kriminologinio žinojimo ir valdžios santykis; Kriminologinis žinojimas; Socialinis nusikaltimų konstravimas; Valdžios vaidmuo kriminologijoje; Criminological knowledge; Criminological knowledge and political aspects; Criminology; Of the social construction of crime; The public role of the Theory.

ENThe article discusses the problem of criminological knowledge, analyses the role of the politics and government constructing scientific discourse. Starting with the analysis of the power and knowledge interrelationship from the social constructionism theory perspective, the article further deals with the politics and control of criminological knowledge. Criminological knowledge is integral with the questions of social control and, accordingly, their political nature. The knowledge produced by criminologists is not neutral, but rather is constructed on the basis of power relations. Hence, it is important to deconstruct criminological discourse systematically, questioning the existing social reality of crime, the notion of social order and control. The article presents the fundamental ideas of critical criminology school concerning the influence of power and politics on the content and contours of criminological knowledge. It should be also noted that in order to better understand the state of criminological knowledge in certain state, it is vital to consider its past and present political, economical and social transformations. Herein, the article describes the peculiarities of the criminological knowledge in post-Soviet countries. Attention is also given to the problems of the construction of contemporary criminological knowledge in the context of two main criminological perspectives - administrative and critical criminology. [text from author]