LTStraipsnis skirtas labai fragmentiškai skirtingo pobūdžio šaltiniuose paminėtai dievybei – Bangpūčiui – nagrinėti. Pirmą kartą Bangpūtys paminimas tik XVII a. M. Pretorijaus veikale. Vėliau apie jį užsimenama ir lietuvių žvejų dainose, mitologinėje T. Narbuto studijoje ir kt. Darbe siekiama pagrįsti, kad dievas Bangpūtys egzistavo, ieškoma jam vietos baltų (lietuvių ir prūsų) mitologinėje pasaulėžiūroje. Nagrinėjama dievybės vardo etimologija, istorinių ir tautosakinių liudijimų turinys. Teigiama, jog akivaizdu, kad Bangpūtys buvo suprantama kaip lokalinė – mariomis, Nemuno delta apribota dievybė. Bangpūčio vaizdinys sinkretinis – jis sugėrė prūsišką (skalvišką, skambišką) tradiciją ir lietuvninkų buvo išlaikytas iki XIX a. pabaigos. Šioje mitologemoje galima įžvelgti ir vėlyvą lietuvių – žemaičių Vėjo įtaką.Bangpūčio charakteristiką rekonstruoti sunkiau, bet esantys liudijimai leidžia spėti, kad Bangpūtys – rūsti, ūmi, pikta, sunkiai palenkiama vyriška dievybė. Jo reikia saugotis, neprovokuoti ir nuo jo atsiriboti maginėmis priemonėmis. Šios dievybės palankumo galima tikėtis jai aukojant (pavogus ir sudeginus šaukštą, elgetoms atidavus pirmąjį žvejybos laimikį ir kt.).Norint geriau suprasti Bangpūčio mitologemą, straipsnyje aptariami ir su Bangpūčiu galimai susiję kiti baltų dievai. Teigiama, kad artimiausiu Bangpūčiui laikytina istoriniuose šaltiniuose minima prūsų dievybė Bardoyts, su ja siejasi ir M. Pretorijaus minimas vėjo viešpats – Wejopattis.Reikšminiai žodžiai: Baltai; Baltų mitologija; Bangpūtiys; Bangpūtys; Bardoyts; Tautosaka; Pasaulėžiūra; Prūsų mitologija; Žvejai; Žvejų dievybė; Baltic mythology; Balts; Bangpūtys; Bardoyts; Fischermen's deity; Fishmen; Folklore; Prussian mythology; Water-vave; Word-view.
ENThe article aims to analyse a deity Bangpūtys, which is fragmentally mentioned in sources of various types. Bangpūtys is first mentioned in the 17th c. in a work by M. Pretorijus. Later it is mentioned in journals of Lithuanian fishermen and the mythological study by T. Narbutas. The work seeks to ground that Bangpūtys did exist and seeks for its place in the Baltic (Lithuanian and Prussian) mythological worldview. The etymology of the names of the deity and the content of historical and folk testimonies are analysed. The author claims that it is obvious that Bangpūtys was perceived as a local deity acting within the delta of Nemunas. The image of Bangpūtys is syncretic – it absorbed the Prussian tradition and was preserved by Prussian Lithuanians until the end of the 19th c. The impact of the late Lithuanian-Samogitian deity Vėjas can be observed in this mythologem. It is more difficult to reconstruct the characteristics of Bangpūtys, but existing testimonies allow presuming that Bangpūtys is a severe, hot-tempered and angry male deity. One should beware of it and should not provoke it. One could expect its favour when sacrificing to it. In order to better perceive the mythology of Bangpūtys, the article also discusses other Baltic gods related to Bangpūtys. The closest deity to Bangpūtys is deity Bardoyts, which is mentioned in historical sources.