LTXX a. antrosios pusės istoriografijos posūkis naratyvistinės istorijos link Lietuvos istoriografijoje ligi šiol beveik nepastebimas. Vyrauja susidomėjimas didesnėmis ar mažesnėmis socialinėmis struktūromis ir nereaguojama į naratyvistinės istorijos šalininkų teikiamą galimybę pažinti gelminę istoriją. Straipsnyje siekiama nuo kiekybinių socialinės istorijos tyrimų pereiti prie pavienių atvejų (įvykių) išsamios analizės. Pavienių atvejų perkėlimas į mokslinę sritį ir jų mikroanalizė gali padėti istorikų konstruojamas pilkas socialines struktūras užpildyti aiškesniu turiniu. Straipsnyje pateikiamas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas dokumentas - XVI a. viduryje teismo raštas išduotas bylos ieškovui Petrui Adamkavičiui. Straipsnyje pateikiamas pilnas dokumento tekstas lenkų kalba ir autoriaus komentarai dokumento turinio elementams. Dokumento tekstas ir jo komentarai leidžia autoriui perteikti bajoriško gyvenimo stereotipą. Komentuojama byla teikia pakankamai daug medžiagos socialinei dvaro aplinkai, šeimos ryšiams tirti. Bylos tekstas iš dalies nušviečia dažniausiai dokumentų šešėlyje liekantį bajorų emocijų pasaulį. Komentuojamą bylą autorius mato ir kaip platesnio vyrų-moterų santykių įvertinimo galimybę. Patriarchalinėje visuomenėje įsigalėję tiek teisiniai, tiek neformalūs papročiai suponavo beveik nuolatinę moters globą. Tačiau dokumento kontekstas atskleidžia, jog kur kas dažniau nei šiuolaikiniame pasaulyje žmona planuodavo savo gyvenimą po vyro mirties.Reikšminiai žodžiai: Adamkavičiai; Bajorai; Didikai ir magnatai; Emocijos; Istorijos šaltiniai; Kęsgaila; Moteris; Naratyvas; Tarnybininkas; Teismas; Šeima; Žemaitija (Samogitia); Žemaitija, bajorai, santuoka, nužudymas, mirties bausmė, teismas, Adamkavičiai, XVI amžius; Adamkavičiai; Emotions; Family; Genealogy; Samogitia, noblemen, marriage, murder, capital punishment, trial, the Adamkavičiai family, the 16th century; Social history; Social strukture; Žemaitija.
ENToday Lithuanian historians devote ample attention to the study of large social structures: estates, social strata, institutions and so on. By way of generalization such studies bring together disparate historical facts, inevitably taking away from them something what is special and unique to them. But namely this, so frequently marginalized information allows a scholar to reach the deep levels of history. The subject-matter of this study is a mid-16th c. legal case. The case was investigated at the court of Žemaitija's captain and concerned a married gentry man who was found guilty of murdering his brother out of love to his brother's wife... The murderer was sentenced to death. This case study made it necessary to adduce supplementary material in order to elucidate questions which frequently remain beyond the scope of studies in social history: the relations between the nobles and their servants, the stress-provoked emotions, out-of-wedlock relations, the daily routine of the courts functioning under the guidance of high-placed officials, the circumstances surrounding the meting out of capital punishment. Parallel to this study, the genealogy of the Adamkavičiai family in the 16th c. is presented. The text of the case in question is also published. [From the publication]