LTSenstant gyventojams ir mažėjant gimstamumui bei didėjant mokamoms senatvės pensijoms ir mažėjant įmokoms į socialinės apsaugos biudžetą, dauguma vyriausybių buvo priverstos ieškoti sprendimų, kaip subalansuoti socialinės apsaugos biudžetą. Straipsnio tikslas – išanalizuoti Lietuvos pensijų sistemos reformos socialines ir ekonomines priežastis, įvertinti pasiektus reformos rezultatus bei pateikti galimus sprendimus tolimesniam pensijų sistemos reformos vystymui. Išanalizavus 2003m. – 2008 m. pirmojo pusmečio rezultatus galima teigti, kad pirmieji reformos rezultatai dėl dalyvių aktyvumo yra sėkmingesni už reformos kūrėjų prognozes. Antros pakopos pensijų fonduose lėšas kaupia trečdaliu daugiau dirbančiųjų nei buvo planuota pagal optimistinį scenarijų. Sėkmingą reformos pradžią lėmė pasirinktas jau veikiančių finansų rinkos institucijų modelis, egzistuojanti valstybinė administracinės bei finansų rinkos institucijų priežiūros sistema, aktyvi pensijų kaupimo bendrovių rinkodaros ir pardavimų strategija. Įvertinus antros pakopos pensijų fondų investavimo rezultatus ir juos palyginus su pasaulinėje finansų rinkoje plačiai naudojamais indeksais, galima teigti, jog rezultatai yra atitinkantys lūkesčius. Norint tiksliau įvertinti antros pakopos pensijų fondų investavimo rezultatus, būtina sulaukti 5–7 metų investavimo grąžos. Nors pirmieji pensijų sistemos rezultatai yra sėkmingi, tačiau yra daug tobulintinų reformos aspektų.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos pensijų sistemos reforma, pensijų fondai; Pensijų fondai; Pensijų sistemos reforma; Socialinio draudimo sistema; Socialinio draudimo sistems; Lithuanian pension system reform; Pension funds; Pension system reform; Social security system; Social security system insuran.
ENWith the population getting older, the birth rate decreasing, the old age pensions increasing and social insurance contributions decreasing, the majority of governments were forced to find ways to balance the social security budget. The aim of the article is to analyse social and economic reasons for the reform of the Lithuanian pension system, to assess the results achieved by the reform and to submit possible solutions for further development of the pension system. The analysis of the results achieved within the period from 2003 to the first half of 2008 allows stating that the first results of the reform with regard to the active participation of participants were more successful than the reform initiators forecasted. The number of the employed accumulating funds in the 2nd pillar pension funds is one third higher than it was planned according to the optimistic scenario. The successful launch of the reform was preconditioned by the chosen model of operating institutions of the financial market, the existing surveillance system of state administrative and financial market institutions and the active marketing and sale strategy of pension accumulation companies. Having evaluated the investing results of the 2nd pillar pension funds and compared them with indexes widely used in the global financial market, it can be stated that the results meet the expectations. In order to evaluate the investing results of the 2nd pillar pension funds more accurately, it is necessary to wait for the investment return after 5–7 years. Although the first results of the pension system are successful, there are still many aspects of the reform to be improved.