Suėmimo atitikties "ultimum remedium" principui diskusiniai klausimai

LTStraipsnyje nagrinėjama suėmimo atitikties vienam iš procesinės prievartos principų — „ultimum remedium" problematika. Remiantis atlikta analize, straipsnyje atskleidžiama šio principo samprata bei reikalavimai. Taip pat konstatuojama, kad Lietuvos baudžiamajame procese nėra garantuojama asmens teisė kvestionuoti suėmimo atitiktį minėtam principui, kai baigiasi terminai apskųsti suėmimo paskyrimą ar termino pratęsimą. Kitaip sakant, asmuo neturi procesinių galimybių ginčyti paskesnio suėmimo taikymo ar suėmimo paskyrimo apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucine dalimi iki šis nuosprendis įsiteisės tikslingumo. Autoriai, apibendrindami pateiktus argumentus, formuluoja išvadą, jog dabartinis suėmimo mechanizmo teisinis reguliavimas nėra pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos kontekstu. Todėl šis reguliavimas turi būti optimizuojamas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamasis procesas; Suėmimas; Ultimum remedium principas; Žmogaus teisės; Criminal peocedure; Criminal procedure; Detention; Human rights; Pre-trial detention; Ultimum remedium principle.

ENThe article is dedicated to the problematic issues of detention corresponding to ultimum remedium principle. On the grounds of the analysis, the article discovers definition and basic requirements of before mentioned principle. There is also a statement made, that person's right to question the detention corresponding to this principle, i.e. its grounds and lawfulness, is not fully guaranteed after the time limits for appealing an institute of detention have expired in the criminal proceedings. The authors draw conclusion, that legal regulation of detention instituting mechanism during the whole stages of criminal proceedings is not appropriate and effective in the context of human rights and freedoms protection. This is a reason to take any necessary instruments to optimize current legal regulation. [text from author]