LTXVII-XVIII a. Panevėžio krašte pastatyta daug medinių miestelių bažnyčių ir kapinių koplyčių, kurios, tikėtina, buvo puošiamos liaudies meistrų padarytomis skulptūromis. Vienas pirmųjų Panevėžio senųjų miesto kapinių bei šio krašto apylinkių kryždirbystės paminklus 1904-1910 m. savo piešiniuose užfiksavo iš Vaškų apylinkių kilęs dailininkas Antanas Jaroševičius (1870-1956). Apie 1920 m. piešiniuose 4 kryždirbystės paminklus iš Panevėžio apylinkių yra užfiksavęs dailininkas Kazys Šimonis. 1938 m. 24 fotografijas ne tik iš Panevėžio apylinkių, bet ir iš Panevėžio miesto albume „Kryždirbystė Lietuvoje“ yra pateikęs Balys Buračas. Taip pat Panevėžio krašto kryždirbystės paminklai užfiksuoti Adomo Varno (1927), Igno Končiaus (1934, 1936), Petro Kovarsko (1937), Klemenso Čerbulėno (1939) fotografijose. Tyrinėti Panevėžio krašto kryždirbystės paminklus pradėta tik po karo. Straipsnio objektas – sakralinės medžio skulptūros rinkinys, esantis Panevėžio kraštotyros muziejuje. Didžiausia kolekcijos dalis sukaupta iki Antrojo pasaulinio karo, vėliau tik po truputį papildyta. Šiandien ją sudaro 136 skulptūrėlės ir 2 bareljefiniai V. Svirskio kryžiai. Kolekcija buvusi didesnė, bet po 1990 m., kai kurios skulptūros buvo perduotos atkurtoms bažnyčioms. Straipsnyje aptariami skulptūrų siužetai, jų meniniai stilistiniai bruožai, rinkinio sudarymo problemos. Taip pat apžvelgiama mažosios liaudies architektūros paminklų fiksavimo ir tyrinėjimo Panevėžio apylinkėse raida, supažindinama su žymiausiais Panevėžio krašto dievdirbiais.Reikšminiai žodžiai: Ikonografija; Kryždirbystė; Liaudies dievdirbiai; Panevėžio kraštas; Panevėžio kraštotyros muziejus; Sakralinė liaudies skulptūra; Cross-crafting; Ethnography Museum of Panevėžys; Folk sculptors; Iconography; Region of Panevėžys; Sacral folk sculpture; Sacral wood sculpture.
ENThe article discusses the conditions under which sacral wood sculptures of Panevėžys Ethnography Museum were accumulated, the places of origin of and authors of sculptures. Subject groups of sculptures are marked and their artistic features of style are analysed. The conclusion is that the collection of the Museum reflects reserved national tradition with laconic forms which could be of Aukštaitija Ethnographic Region exceptionally and belongs to the second part of XVIII th century - the beginning of the XX th century of Middle Lithuania. [text from author]