LTAštuntajame knygos „Poverty, urbanity and social policy: Central and Eastern Europe compared“ (sud. J. Aldukaitė, 2009) skyriuje pristatoma po Antrojo pasaulinio karo Norvegijos ir Lietuvos vykdytos socialinės politikos apžvalga, nagrinėjama socialinės apsaugos sistemos raida Lietuvoje 1990 – 2008 metais. Taip pat atskleidžiami pagrindiniai socialinės politikos Lietuvoje ir Norvegijoje bruožai bei pokyčiai globalizacijos kontekste. Skyriaus tikslas – išsiaiškinti, kodėl kurdama socialinės apsaugos sistemą Lietuva nepasirinko skandinaviško socialinės politikos modelio, bei nustatyti veiksnius, kurie galėjo tai nulemti. Lietuvos socialinės apsaugos sistemos analizės atskaitos tašku pasirinktas Norvegijos gerovės valstybės modelis. Tyrimo rezultatai rodo, kad nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvos elitas ignoravo Skandinavijos valstybių pasiekimus viešajame sektoriuje, o šalies gyventojai linkę paremti dešinės politines ir ekonomines idėjas. Lietuvoje, skirtingai nei Norvegijoje, gerovės valstybės modelis nesulaukė politinių partijų, profsąjungų ar darbdavių asociacijų paramos. Norvegijoje gerovės valstybę palaiko efektyvi ekonomika ir gerai organizuota visuomenė, tuo tarpu Lietuvoje pragyvenimo lygis liko palyginti žemas, pilietinė visuomenė silpna, gerovės valstybės idėjai palankios visuomenės jėgos neturi stiprių pozicijų ir negali konkuruoti su tarptautinėmis liberalizmo politiką skatinančiomis finansinėmis institucijomis. Korporatyvinį socialinės politikos modelį pakeitusi liberaliuoju, Lietuva iki 2008 m. nuo Norvegijos nutolo daug labiau nei buvo 1990 - 1991 metais.Reikšminiai žodžiai: Gerovės valstybės; Konservatyvus modelis; Liberalus modelis; Norvegija (Norway); Socialinė politika; Socialinės demokratijos modelis; Valstybinis socialinės rūpybos modelis; Šiaurės šalys; Consrvative model; Liberal model; Lithuania; Nordic countries; Social democratic model; Social policy; Social welfare state model; Welfare state model.
ENThis chapter offers an overview of social policy in Norway and Lithuania after World War II, the development of a social security system in independent Lithuania, and the main characteristics and changes in the social policies of Norway and Lithuania in the context of globalization. The purpose of this chapter is to discuss why Lithuania did not choose to implement the Nordic model of social policy and to identify factors that may influence the choice of a particular model. The institutional social-democratic Norwegian welfare state model is selected as a reference point for analysing the Lithuanian social security system. One of the main conclusions of the chapter is defining the Lithuanian social policy model as drifting from the corporative to the liberal marginal model and now having more differences from the Nordic (Norwegian) model as it was in 1990-1991, that is immediately after the Soviet occupation. [text from author]