LTDauguma Centrinės ir Rytų Europos valstybių per pastaruosius dvidešimt metų patyrė didelius ekonominius, politinius bei socialinius pokyčius. Viena iš iki šiol tarptautiniu kontekstu mažai tyrinėtų problemų yra šių valstybių skurdo reiškinys. Publikacijoje pristatomi paskutiniai socialiniai ekonominiai Centrinės ir Rytų Europos valstybių pokyčiai, pateikiamos postsovietinių valstybių kaip socialinės gerovės valstybių formavimosi įžvalgos. Išsamiai analizuojami teoriniai ir empiriniai skurdo, urbanizacijos bei socialinės politikos riškinių pagrindai. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, jog nepaisant didelio skurdo reiškinio paplitimo Centrinės ir Rytų Europos valstybėse per paskutinius metus, šios valstybės nepatyrė žymesnio socialinės politikos disbalanso ir revoliucijos. Priešingai, šių valstybių socialinė politika pasižymi didesniu pritaikomumu ir jautrumu, nei kitų Europos valstybių nusistovėjusi socialinė politika. Tačiau šių valstybių ekonominis nepakankamumas neužtikrina pakankamo socialinio atsako į visas socialines rizikas, su kuriomis susiduria jų piliečiai. Būtent tai trukdo sėkmingam kovos su skurdo paplitimu rezultatui. Nepaisant ekonominių išteklių ribotumo, galima teigti, kad šios valstybės susiduria su tokiomis pačiomis skurdo ir kitomis socialinėmis problemomis, tačiau kai kurių jų atžvilgiu įgyvendina daug sėkmingesnes priemones nei kitos Europos ir pasaulio valstybės.Reikšminiai žodžiai: Centrinė ir Rytų Europa; Lytis; Miesto politika; Skurdas; Socialinė politika; Urbanistinė politika; Vaikai; Central and Eastern Europe; Children; Gender; Poverty; Social policy; Urban policy.
ENThis chapter sets a theoretical foundation for the whole book. It reviews some recent socio-economic developments in CEE countries and some recent debates on the emergence of the post-communist welfare state regime. It discusses major theoretical and empirical foundations in the fields of poverty, urbanity and social policy and provides brief summaries of each chapter of this book. The discussion conducted in this chapter demonstrates that, despite an increase in poverty and inequalities in many CEE countries during the last 18 years, the social policy systems have not experienced a radical dismantlement throughout the entire region. The post-communist welfare state still shows more comprehensive solutions to social problems than residual ones. Nevertheless, the deteriorated fiscal capacities of the state in some cases do not ensure an adequate wellbeing for its population in the case of various social risks. This hinders the successful poverty solutions as well as the expansion of the welfare programmes. The discussion also demonstrates that, although the CEE region faces very similar social problems, the scope and depth of problems encountered are different, and some countries have implemented more successful policy solutions than other ones. [text from author]