Debatai dėl Lietuvos užsienio politikos

LTLietuvos priėmimas į NATO ir Europos Sąjungą tuo metu lyg ir rodė šaliai Vakarų bastiono perspektyvą. Tačiau kelio atvėrimas rusiškajam tranzitui, rusiškojo energetinio kapitalo skverbimasis į Vakarus, tokio ir panašaus kapitalo dažnai neslepiama „politinė veikla“, ciklinės karštosios linijos Maskva – Vašingtonas, Maskva – Paryžius ir ypač Maskva – Berlynas suteikė peno mintims, kad Lietuva tampa savotiška Vakarų ir Rytų struktūrų susidūrimo vieta – jungiančiu tiltu, statomu anaiptol ne vien tik kaip Lietuvos valios rezultatas. Būtent šiame kontekste, ne be rimtesnių įvykių Vidurio Rytuose įtakos taip pat ėmė plėtotis diskusija dėl vadinamojo Lietuvos geopolitinio statuso vaidmens. Tuometiniai debatai oficialiojoje Lietuvos užsienio politikoje paliko ryškų antspaudą, dėl kurio diskutuojama iki šiol. Straipsnyje aptariamos ir apibendrinamos 2004–2008 m. vykusios viešosios ir akademinės diskusijos dėl Lietuvos užsienio politikos krypčių ir tapatybės tarptautinės politikos erdvėje. Teigiama, kad dabartiniai ginčai dėl Lietuvos užsienio politikos rodo, jog politinės valios ir valstybės dreifą lemiančio istorinio politinių ir teisinių, socialinių ir kultūrinių reiškinių komplekso sutapimo taškų paieškos yra nesėkmingos. Panašu, kad šis Lietuvos užsienio problemiškumo raktas yra specifinis nacionalinio tapatumo ir užsienio politikos santykių pobūdis. Būtent šio pobūdžio analizė akivaizdžiai rodo, kad adekvatūs ginčai apie šalies užsienio politiką gali skleistis tik sociopolitiškai sutelktoje, integruotoje visuomenėje.Reikšminiai žodžiai: Geopolitika; Globalizmas; Henris Kissingeris; Regioninė politika; Užsienio politika; Užsienio politika, prioritetai; Vietinė politika; European Union; Foreign policy; Geopolicy; Globalization; Henrie Kissinger; Lithuania; Local policy; Priority; Region policy; Europos Sąjunga (European Union).

ENLithuania’s joining NATO and the European Union seemed to have opened the prospects of the Western bastion. However, the Russian transit and the Russian power capital penetrating into the West as well as “political activities” of such capital, cyclic hot lines Moscow—Washington, Moscow – Paris and especially Moscow – Berlin have provided with grounds for the thought that Lithuania becomes a peculiar place of collision of Western and Eastern structures, i.e. a bridge built not only as a result of Lithuania’s will. This was the context for a discussion on the so-called role of Lithuania’s geopolitical status emerged. The then debates in the official foreign policy of Lithuania left a vivid mark in the foreign policy of Lithuania. The article discusses and generalises public and academic discussions of 2004–2008 on directions of the foreign policy of Lithuania and identities in the field of international policy. It claims that current disputes on the foreign policy of Lithuania indicate that the search for points of historical coincidence of political and legal, social and cultural phenomena determining the drift of the political will and the state are unsuccessful. It seems that the key to the problems of Lithuanian foreign policy is the specific character relations between national identity and foreign policy. Namely the analysis of this character clearly indicates that adequate disputes on the state’s foreign policy may disseminate only in a socio-politically integrated society.