Primary science education in Lithuanian primary school : the chemistry component

LTUNESCO duomenimis, nuo 20 a. pabaigos mokslas praranda savo patrauklumą, nes vis mažiau jaunų žmonių savo ateitį sieja su moksline veikla. Tuo remiantis galima prognozuoti rimtą mokslininkų trūkumą ateityje, ypač gamtos mokslų ir technologijų sferoje. Vienas iš veiksnių, neigiamai veikiančių jaunimo santykį su gamtos mokslais, yra gamtamokslinis ugdymas mokyklose. Kai kurie tyrimai rodo, kad Lietuvos moksleivių gamtamokslinio išsilavinimo lygis mažėja. Šio tyrimo tikslas - įvertinti pradinę mokyklą baigiančių moksleivių gamtamokslinį ugdymą. 2005 metais atliktame tyrime dalyvavo 333 mokiniai (iš jų 54 proc. berniukų, 46 proc. mergaičių) iš 13 Šiaulių miesto ir rajono mokyklų (45 proc. mokinių mokėsi miesto mokyklose, 55 proc. - kaimo mokyklose). Gautų rezultatų analizė atskleidė, kad gamtamokslinis ugdymas Šiaulių rajono pradinėse mokyklose neatitinka bendrosios programos ir išsilavinimo standartų. Nustatyta, kad lytis neturi įtakos moksleivių pradiniam gamtamoksliniam ugdymui. Skirtingose gamtos mokslų srityse tyrimo dalyvių pasiekimai yra nevienodi: žemiausi pasiekimai nustatyti medžiagų ir jų modifikacijų srityje (chemijos komponentas) ir gamtos tyrimuose (integruojantis komponentas). Dabartiniame Lietuvos pradinių mokyklų mokymo turinyje chemijos komponentas yra menkas ir neatitinkantis šiuolaikinio chemijos mokslo. Kita vertus, pradinės mokyklos mokytojai nėra pasirengę tinkamai perduoti pradines žinias mokiniams ir įtraukti į praktinę tiriamąją veiklą. Remiantis tyrimo rezultatais, pateikiamos rekomendacijos būsimųjų pradinės mokyklos mokytojų rengimo programoms.Reikšminiai žodžiai: Chemija; Chemijos komponentas; Gamtamokslinis ugdymas; Komponentas; Mokymo ir mokymosi turinys; Pradinė mokykla; Ugdymo turinys; Chemistry component; Content of teaching/learning; Natural science education; Natural science education, primary school, chemistry component, content of teaching/learning; Primary school.

ENPursuant to UNESCO data, science has been losing its attractiveness since the end of the 20th c., since the number of young people who see their future in science is decreasing. Based on the above, a serious shortage of scientists, especially in the fields of science and technology, can be forecasted. One of the factors negatively influencing the relations of the youth with natural sciences is teaching of natural sciences in schools. Certain research show that the level of education in natural sciences among Lithuanian students is deteriorating. The aim of this research is assess the level of education in natural sciences among pupils finishing primary school. The research performed in 2005 involved 333 students (54% girls and 46% boys) from schools of Šiauliai city and district (45% of students from city schools and 55% – from village schools). The analysis of the obtained results has revealed that education in the field of natural sciences in primary schools in the District of Šiauliai does not meet the standards of the general programme. It has been established that gender does not have any impact on the above indicator. Achievements of the survey participants in various fields of natural sciences are not equal: the lowest achievements were identified in the field of materials and modifications thereof and nature’s research. The component of chemistry in the study content of contemporary Lithuanian primary schools is poorly covered and does not correspond to the modern science of chemistry. On the other hand, teachers are not prepared to properly provide students with basic knowledge and engage them into practical research activities. Based on the research results, recommendations for training programmes of future teachers of primary schools are provided.

• Gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje ir universitete: studentų požiūris / Vincentas Lamanauskas. Pedagogika. 2001, 52, p. 163-173.
• Ugdymo filosofija / Bronislovas Bitinas. Vilnius : Enciklopedija, 2000. 247 p.