Песенный ритм "цярэжка" в Беларуси и на пограничьях

LTStraipsnyje nagrinėjami tipologiniai ir stilistiniai atitikmenys baltarusių ir artimiausių kaimyninių šalių folklore. Pagrindinis dėmesys skiriamas vienai tarpetninei skiemeninei – ritminei struktūrai, kuri Baltarusijoje žinoma kaip ritminis „ciarežkos“ tipas. Aptariama ciarežkos ritminė formulė 1.111.212., jos paplitimo geografinis arealas. Teigiama, kad ritmo geografija plati, šis ritmas aptinkamas ne tik Baltarusijos folklore, bet ir Dzūkijos dainose (pietų Lietuvoje), pavasario dainose Palenkėje (Rytų Lenkijoje), Volynės ir Rovno rajonuose Šiaurės vakarų Ukrainoje. Marginalinėmis ritmo ribomis laikomos Latvijos ir Rusijos (Pskovo regiono) ir Užkarpatės teritorijos. Aptariamas ciarežkos ritmo paplitimas Kalėdų dainose, pažymint, kad vėliau jis įsiskverbė į vestuvines dainas. Kaip pereinamasis ritmas ciarežka sutinkama pavasario, Joninių (Kupolės) dainose, pietryčių regione, anot autorės, dainų ritmas stilistiškai transformavosi į ratelių ritmą. Vis dėlto autorė pažymi, kad dauguma dainų su šiuo ritmu arba yra vestuvinės, arba pagal žanrą tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su vestuvėmis. Todėl vestuvinis aspektas traktuojamas kaip sakralinis. Tai liudija ir šio tipo Lietuvos vestuvinių dainų priedainiai, o Aukštaitijoje – tai aptinkama ir jaunimo, meilės dainose. Nagrinėjamos įvairios ritmo variacijos skirtinguose arealuose, bandoma aiškintis ritmo kilmę. Straipsnio priede pateikiami dainų pavyzdžiai su tekstais ir melodijomis bei du ritmo paplitimo žemėlapiai.Reikšminiai žodžiai: Baltų ir slavų kontaktai; Heptasilabinė ritminė formulė; Klauzulė; Kontaminacija; Prototipas; Ritmika; Septynių skiemenų ritmas; Silabinis ritmas; Skiemuo; Tautinė muzikinė kultūra; Tautosaka; Žanrinis paskirstymas; Žanrinė distribucija; Baltic and Slavic contacts; Clause; Contamination; Ethnic musical culture; Folklore; Genre distribution; Heptasyllabic rhythmic formula; Prototype; Rhythm; Syllabic rhythm; Syllable.

ENThe article analyses typological and stylistic equivalents in folklore of Belarus and the neighbouring countries. The main focus is placed on one rhythmic structure, which in Belarus is known as a rhythmic type of Цярэшка. Its rhythmic formula 1.111.212 and its geographical spread are discussed. The author claims that the geography of the rhythm is wide, and this rhythm is observed not only in Belarusian folklore, but also in Dzukian songs (south of Lithuania), spring songs of Podlaskie (Eastern Poland) and in regions of the north-western Ukraine. Latvian and Russian (Pskov region) territories and Zakarpattia Oblast are considered to be the marginal boundaries of the rhythm. The spread of the rhythm in Christmas songs is discussed. The author notes that this rhythm later penetrated into wedding songs. It is also observed in spring, St John's Eve songs and south-eastern regions. The author, however, notes that the majority of songs with this rhythm are wedding songs or directly or indirectly related to wedding. Therefore, the wedding aspect is interpreted as a sacral aspect. This can be evidenced by the choruses of Lithuanian wedding songs of this type, and in Aukštaitija, it can be observed in groom and love songs. Various rhythmic variations are analysed, and the author attempts to define its origin. The annex to the article presents examples of songs with texts and melodies as well as two maps of the spread of the rhythm.