LTStraipsnyje analizuojami Lietuvos lenkų tarmėje vartojami lietuvių kilmės žodžiai apie žmogaus išvaizdą. Šie žodžiai apibūdina fizines kūno savybes – labai aukšto ar labai mažo ūgio, kreivakojis, šlubuojantis, kuprotas; jie yra išraiškingi, turi neigiamą reikšmę. Kita žodžių grupė apibūdina atskiras kūno dalis, pvz., šlaunis, klubus, kumščius, pirštus, lyties organus ir pan. Daugeliu atvejų susiduriama su fiksuotos semantinės struktūros skoliniais palyginus su ekvivalentais lietuvių kalboje. Keletas svarbesnių semantinių skirtumų gali būti analizuojami, remiantis lietuviškų skolinių pavyzdžiais baltarusių ir rusų kalbose. Galima teigti, kad vienintelė ypatybė, būdinga lietuviškų skolinių naudojimui lenkų kalboje, yra stiliaus modelio pasikeitimai. Kai kurie žodžiai yra iki šiol aktyviai naudojami (pvz., . kurdupel, dylda, dryblas, rozkieraka), galbūt dėl atitikmenų trūkumo lenkų kalboje. Kitais atvejais matoma tendencija vengti tarmiškų žodžių ir keisti juos lenkų k. žodžiais (pvz., naudojama „biodro“ vietoje „kulsza, kumpiak“). [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Leksika; Lenkų šnektos lietuvoje; Lietuvos lenkų tarmės; Lituanizmai; Skoliniai; Skolinimasis; Borrowing; Lexis; Lituanisms; Polish dialects in Lithuania.
ENIn this article, the vocabulary of the Lithuanian origin concerning human appearance, which can be found in the Polish dialects in Lithuania, is presented. These words describe such physical characteristics as too large or very small stature, bowleggedness, lameness, gibbosity; they are expressive, marked with negative shade. A significant group is also made by lexemes designating separate parts of the body, such as a thigh, a hip, a fist, a finger, genitals etc. In most cases, we deal with borrowings of fixed semantic structure in comparison to their equivalents that are used in Lithuanian. Some greater semantic distinctions can be observed on an example of penetration of the Lithuanian expressions in the Belarus and Russian dialects. It is possible to assert that the only feature accompanying borrowing of Lithuanian expressions in the Polish Language is change of a stylistic pattern. Some lexemes are still actively used (e.g. kurdupel, dylda, dryblas, rozkieraka) and the reason for it may be in the shortage of corresponding lexemes in Polish. In an example of some lexemes, there is an apparent tendency in avoiding of dialectal words and using Polish lexemes instead (e.g. using biodro instead of kulsza, kumpiak). [From the publication]