Ekologinio ūkininkavimo veiksnių modeliavimas : disertacija

LTDisertacijos tikslas yra ekologiškai ūkininkaujančiuosius suklasifikavus pagal jų skirtingus veiklos prioritetus, nustatyti veiksnių reikšmingumą ekologinio ūkininkavimo vystymui. Tai pasiekiama išanalizavus sistemų teorijos, ekologinio ūkininkavimo, darnaus žemės ūkio vystymosi ir kaimo plėtros, aplinkosaugos, maisto kokybės bei saugos ir motyvacijos teorijos krypčių perspektyvas, identifikavus ekologinio ūkininkavimo veiksnius, atlikus ankstesnių empirinių tyrimų ir jų galimo pritaikomumo Lietuvos kontekstui analizę. Sukurtas ir empiriniu tyrimu patikrintas ekologinio ūkininkavimo veiksnių vertinimo teorinis modelis leido nustatyti veiksnių reikšmingumą strateginiam ūkininkų sprendimui dėl ekologės gamybos būdo plėtotės pagal dvi veiklos prioritetų požiūriu homogeniškas ekologiškai ūkininkaujančiųjų respondentų grupes (orientuotų į pelno didinimą ir į ekologinę gyvenseną). Disertacijos rezultatai suteikia naujų žinių apie ekologinį ūkininkavimą lemiančius veiksnius, leidžia sistemiškiau nei iki šiol vertinti ekologinio ūkininkavimo veiksnius. Tyrimo rezultatai gali būti pagrindas ekologinio žemės ūkio (siaurąja prasme) ir žemės ūkio darnaus vystymosi (plačiąja prasme) racionalios politikos formavimui Lietuvoje ir kitose naujosiose Europos Sąjungos šalyse, o konkretiems ūkininkams, ypač besiruošiantiems priimti strateginius sprendimus dėl ekologinio ūkininkavimo, suteikia naujų žinių.

ENThe dissertation aim is to assess the significance of the determinants of organic farming to its development when the respondents are classified by priority of their activity. This has been achieved through the analysis of trends and perspectives of the system theory, organic farming, sustainable development of agriculture, rural development, protection of the environment, food quality and safety and the motivation theory while identifying the determinants of organic farming, and through the analysis of previous empiric research and their potential applicability in the context of Lithuania. The established and empirically tested theoretical research model for the modelling the determinants of organic farming enabled to assess the significance of the determinants to the strategic farmers’ decision whether or not to undertake the practice of organic farming according to two homogenous groups of organic respondents depending on the activity priorities (profit-oriented and organic-oriented lifestyle). The dissertation provides with new knowledge about organic farming and enables to assess the factors of organic farming more systematically than before, the research results could be a basis for the rational policy-making in the development of organic agriculture (in a narrow sense) and sustainable agriculture (in a broad sense) in Lithuania and other new countries of the European Union, and provide with new knowledge the farmers, especially those who are preparing to make the strategic decisions regarding organic farming.