Kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo edukacinės dimensijos : disertacija

LTDisertacijoje teoriniu ir empiriniu lygmenimis yra tyrinėjamos kūrybiškumo bei kūrybinio mąstymo edukacinės dimensijos. Tyrimas parodė, kad kūrybos procesui ir jo rezultatui turi įtakos tokie veiksniai: kūrėjo motyvacija, asmenybės savybių ir charakterio bruožų visuma, gebėjimai, mąstymas, atmintis, mąstymo inercijos dydis, specialiosios ir bendrosios žinios, atkuriamoji ir kuriamoji vaizduotė, intuicija, kuriančiojo elgesys, emocijos, fiziologinė ir psichologinė būsena, socialinė ir fizinė aplinka. Disertacijoje pateikiami autoriaus parengti dinaminis ir komponentinis kūrybos proceso modeliai. Empiriniame tyrime dalyvavo 655 tiriamieji: 601 V–XI klasių mokiniai ir 54 mokytojai. Jiems buvo pateikta autoriaus sudaryta anketa bei du E. E. Туник (2002) kūrybiškumo parametrų įvertinimo subtestai. Nustatyta kūrybinio mąstymo kaita ontogenezėje (nuo 11 metų iki 62 metų amžiaus). Atskleisti mokinių kūrybinio mąstymo ypatumai (originalumas, mąstymo lankstumas, idėjų gausa) grupėse pagal amžių, lytį, kelintas vaikas šeimoje, pažangumą ir gyvenamąją vietą. Tyrimas parodė, kad kūrybinio mąstymo originalumas pasiekia maksimumą 18 metų amžiuje, o po to suaugusiojo amžiuje krinta (p=0,000). Nustatyta, kad egzistuoja teigiamas tiesioginis statistiškai reikšmingas ryšys tarp visų kūrybinio mąstymo parametrų ir asmenybės domėjimasis mokslu (p<0,01) bei menu (p<0,05). Nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp kūrybinio mąstymo parametrų ir savišvietos poreikių. Tyrimas parodė, kad kuo daugiau mokiniai skaito knygų, tuo didesnis jų mąstymo originalumas (p<0,05), o kuo daugiau valandų per dieną tiriamieji skiria televizijos žiūrėjimui bei kompiuteriniams žaidimams, tuo mažesni visi jų kūrybinio mąstymo parametrai (p<0,01).

ENEducational dimensions of creativity and creative thinking are researched in the dissertation on theoretical and empirical levels. The research shows that creativity (process and its result) is affected by the following factors: motivation of the author, entirety of personal features and character traits, abilities, thinking, scope of thinking inertia, special and general knowledge, reconstructive and constructive imagination, intuition, author’s behaviour, emotions, physiological and psychological state, social and physical environment. Dynamic and component models of creativity process, prepared by the author, are presented in the dissertation. 655 research participants participated in the empirical research: 601 5th-11th form school learners and 54 teachers. 2 subtests by E. E. Туник (2002) assessing creativity parameters and a questionnaire designed by the author were administered to the research participants. The change of creative thinking was determined in its ontogenesis (from 11 to 62 years of age). Peculiarities of learner creative thinking were revealed (originality, flexibility of thinking, abundance of ideas) in groups according to age, gender, birth order, learning progress and place of residence.The research shows that originality of creative thinking reaches its peak at the age of 18, afterwards it decreases during adulthood. (p=0.000). The existence of positive direct statistically significant relationship between all parameters of creative thinking and personality interest in learning (p<0.01) and interest in art (p<0.05) were also found. Statistically significant relations between parameters of creative thinking and needs for self-education were determined. The research revealed a positive correlation between reading books and originality of thinking (p<0.05) and a negative correlation between hours spent at watching television and playing computer games and all parameters of creative thinking (p<0.01).

• Dailės studentų individualaus kūrybinio proceso manifestacija / Virginija Šidlauskienė. Kūrybos erdvės. 2011, Nr. 14, p. 52-76.
• Development of creativity - the case of Lithuanian production companies / Violeta Grublienė, Evaldas Gedvilas, Loreta Venckevičė, Rasa Grigolienė. Human resources management and ergonomics. 2015, vol. 9, no. 1, p. 49-65.
• Efficiency of student mini-company developing personal qualities / Džiuljeta Ruškytė. Pedagogika. 2018, 130, p. 148–164.
• Kūrybingumo konstrukto apibrėžčių teorinė analizė ir problematika / Aurelija Ganusauskaitė, Jolita Vveinhardt, Monika Didžgalvytė-Bujauskė. Regional formation and development studies. 2020, Nr. 1 (30), p. 15-30.
• Kūrybiškumo ir kūrybingumo sąvokų Lietuvos autorių mokslinėse publikacijose vartosena bei prasmių analizė / Gediminas Beresnevičius. Psichologija. 2022, t. 66, p. 8-20.
• Kūrybiškumo tyrimų kryptys / Sandra Rimkutė-Jankuvienė. Scientific research in education. Vol. 1 / editing: Liudmila Rupšienė, Rūta Girdzijauskienė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2017. P. 100-111.
• Musical creativity: overview of research in Lithuania / Rūta Girdzijauskienė, Sandra Rimkutė-Jankuvienė. Looking for the unexpected: creativity and innovation in music education : proceedings of the 24th EAS Conference / editing: Rūta Girdrzijauskienė, Emilija Sakadolskienė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2016. P. 51-60.
• Santykis su autoritetu ir asmeninės galios pajauta / Gražina Gudaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. 191 p.
• Verslumas ir kūrybiškumas: teorinis aspektas / Romantė Bučienė, Erstida Ulvidienė. Studijos kintančioje verslo aplinkoje. 2015, p. 88-96.