LTStraipsnyje siekiama sugriauti kelis intelektualinio ir akademinio pasaulio mitus. Pirma, mitą apie struktūralizmą ir fenomenologiją kaip apie du vienas kitam prieštaraujančius ir nesuderinamus mąstymo būdus. Antra, mitą apie semiotiką kaip apie lingvistine teoriją, apsiribojančia tekstų analize. Algirdo Juliaus Greimo semiotika nuo pat savo atsiradimo kūrėsi kaip prasmės teorija, siekianti apimti ne tik žodinę, bet ir nežodine raišką turinčius reikšminius darinius (pvz., paveikslus, erdves, kūną). Taip šalia naratyvinės gramatikos atsirado juslinio pasaulio ar jusliškumo semiotika. Ši semiotikos pakraipa struktūrinei analizei leido suartėti su fenomenologiniu aprašymu. Remiantis šiais istoriniais, dažnai ignoruojamais faktais, bus svarstoma, kokios prielaidos leidžia suartėti šioms iki tol tarpusavyje priešintoms mąstymo perspektyvoms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Algirdas Julius Greimas; Fenomenologija; Greimas; Greimas: Merleau-Ponty; Juslinė semiotika; Merleau-Ponty; Naratyvinė gramatika; Semiotika; Struktūralizmas; Algirdas Julius Greimas; Fenomenology; Graimaire narative; Greimas; Merleau- Ponty; Merleau-Ponty; Narrative grammar; Phenomenology; Semiotics; Semiotics sensitive; Semiotique; Semiotique sensible; Structuralism.
ENThe purpose of the article is to break several myths of an intellectual and academic world. First, the myth about structuralism and phenomenology as controversial and incompatible means of thinking. Second, the myth about semiotics as a linguistic theory limited to text analysis. The semiotics of Algirdas Julius Greimas has developed as the theory of meaning seeking to cover both verbal and non-verbal meaningful compounds (e.g. pictures, spaces, body). In this way sensory semiotics developed next to narrative grammar. This part of semiotics put structural analysis closer to phenomenological description. These historical, often ignored, facts will be used to determine which preconditions allow putting together those two opposite views of thinking.