Slavų šokamojo meno įtaka lietuvių choreografiniam folklorui
LTDarbe tyrinėjami slavų kilmės choreografiniai kūriniai lietuvių šokamojo folkloro kontekste. Išanalizavus nelietuviškos kilmės choreografinius kūrinius, galima pastebėti šių liaudies kūrinių įtaką lietuvių choreografijai. Šiame straipsnyje siekiama aptarti lietuvių autentiškos choreografijos ypatumus; ištirti lietuvių bei slavų kilmės šokių tarpusavio sąveiką; palyginti lietuvių autentišką ir tautinį šokį bei atrasti juose slaviškos choreografijos įtaką. Tyrimas atskleidžia, kad porinio šokio atsiradimas buvo įtakotas nelietuviškos kilmės šokių. Iš svetur į Lietuvą atkeliavę valsas, polka, kadriliai ir kiti šokiai labai pagreitino porinių šokių vystimąsi. Svetimų tautų šokiai dažniausiai taip pat yra liaudies kūriniai, tačiau į Lietuvą jie atkeliavo per dvarus ir miestus. Svetimtaučiai šokiai buvo keičiami, pritaikomi prie būdingo lietuviškų šokių atlikimo: supaprastinami judesiai, priderinamas muzikos tempas. Lietuvių liaudies choreografijoje galima aptikti ne tik artimiausių kaimyninių tautų šokių, bet ir tokių, kurių gimtinė yra gerokai nutolusi nuo Lietuvos. Lietuvių tautinė choreografija gimė autentiškos choreografijos (egzistavusios XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje) pagrindu. Pastebima, kad tautinių šokių pavadinimuose vengta slaviškų, ar kitų tautų, įtakų. Tačiau pačioje lietuvių choreografijoje galima aptikti skolinių iš rusų sceninių šokių. Lietuvių tautinis šokis labai stipriai skiriasi nuo savo pirmtako etninio šokio, – šie abu choreografiniai žanrai turi visiškai skirtingą leksiką.Reikšminiai žodžiai: Choreografija; Europos šokio menas; Tautosaka; Lietuviai; Lietuvių liaudies šokiai; Lietuvos choreografija; Poriniai šokiai; Slavai; Slavų įtaka; Tautinis šokis; Choreography; Couple-dances; European choreographic art; Folklore; Lithuanian choreography; Lithuanian folk dances; Lithuanians; National-dance; Slavonic influence; Slavs.
ENThe work analyses choreographic works of Slavic origin within the context of Lithuanian folk dances. Having analysed choreographic works of non-Lithuanian origin, the author observes that these folk dances influenced Lithuanian choreography. This article seeks to discuss peculiarities of authentic Lithuanian choreography; to analyse the interaction between dances of Lithuanian and Slavic origin; to compare Lithuanian authentic and national dances and to reveal the impact of Slavic choreographic on them. The research reveals that the rise of couple-dances was influenced by dances of non-Lithuanian origin. Such dances as waltz, polka, quadrille and other dances, which came to Lithuania from abroad, encouraged the development of couple-dances. Dances of foreign origin are usually folk dances; however, they came to Lithuania through cities and estates. Foreign dances were transformed, adjusted to the Lithuanian way of dancing: movement were facilitated and the music temp was adjusted. Lithuanian folk choreography has the traces not only of folk dances from neighbouring countries, but also from remote countries. Lithuanian folk choreography was born on the basis of authentic choreography (existing at the end of the 19th–beginning of the 20th c.). The author notes that Slavic or other impacts are avoided in titles of national dances. However, certain elements of Russian scenic dances can be come across in Lithuanian choreography. Lithuanian folk dances very much differ from their original dances – these both choreographic genres have a totally different lexis.
- Dzūkų smuikininkų repertuaras / Gaila Kirdienė. Lietuvos muzikologija. 2011, 12, p. 160-179.
- Zarasų krašto paveldo bruožai / Rima Vitaitė. Liaudies kultūra. 2002, Nr. 1, p. 41-45.
