Tarminio kalbėjimo kultūrinis aspektas

LTStraipsnyje, remiantis perceptyvinės dialektologijos teorinėmis įžvalgomis, svarstomi šie aspektai: 1) dialektas išreiškia regioninę kultūrą; 2) tarminė raiška padeda kitiems diskurso dalyviams charakterizuoti taip kalbantįjį kulūriniu pagrindu. Straipsnyje kultūriniu aspektu apibendrinti pasirinkta rytų aukštaičių anykštėnų patarmės Ukmergės rajono Lyduokių apylinkės šnekta. Remiantis pirmuoju teiginiu, skirtinga raiška yra aiškus rodiklis skirti savus ir svetimus patiems tarmės atstovams, kita vertus, tarminė raiška kitiems tos pačios kalbos (tačiau skirtingų tarmių) atstovams asocijuojasi su kitos kultūros atstovais. Antruoju teiginiu apibendrinamos visos kultūrinės įžvalgos, t. y. nuosekliai remiamasi perceptyvinės dialektologijos tyrimų strategijomis. Apibendrinimai daromi remiantis perceptyvinio tyrimo duomenimis. Pirmojoje anketos dalyje respondentai prašyti įvertinti tarminį kalbėjimą; siekta išsiaiškinti apriorinį eilinių kalbos atstovų santykį su tarminiu kalbėjimu ir jo atstovais. Antrojoje anketos dalyje respondentai turėjo įvertinti išklausytus du rytų aukštaičių anykštėnų tekstus artimumo bendrinei kalbai, suprantamumo, taisyklingumo, patrauklumo aspektu ir juos apibūdinti savais žodžiais. Net 16 respondentų tarminį kalbėjimą sieja su kokiu nors Lietuvos regionu, 4 respondentai pažymi, kad tarminis kalbėjimas susijęs ir su tam tikru socialiniu sluoksniu. 8 respondentų nuomone tarmiškai dera kalbėtis tik privačiai, 12 respondentų mano, kad nereikia varžyti savo kalbėjimo ir viešai. Vertindami tekstus respondentai iš esmės paantrino savo apriorinėms nuostatoms.Reikšminiai žodžiai: Kultūra; Perceptyvinė dialektologija; Raiška; Tarminis kalbėjimas; Culture; Dialectal discourse; Dialectal speech; Expressiveness; Perceptual dialectology.

ENBased on theoretical insights of perceptual dialectology, the article analyses the following aspects: 1) regional culture is expressed through dialect; 2) the dialectal expression helps other discourse participants to characterise the speaker based on the cultural basis. The article summarises the chosen sub-dialect of Lyduokiai county (District of Ukmergė) of the East Aukštatian dialect. Based on the first statement, different expression is a clear indicator for distinction for local and alien representatives of the dialect. On the other hand, the dialectal expression for other representatives of the same language (yet different dialects) is associated with representatives of another culture. The second statement defines all cultural insights, i.e. it is coherently based on perceptual strategies of dialectological research. These generalisations are made based on the data of the perceptual research. In the first part of the questionnaire, the respondents are asked to evaluate the dialectal speaking. It is aimed to identify the relation of ordinary representatives of the language with dialects and their representatives. In the second part of the questionnaire, the respondents had to evaluate two texts in the East Aukštatian dialect, which they had to listen, and their relation to the standard language, their clarity, correctness, attractiveness as well as to retell these texts in their own words. Even 16 respondents have related dialects to a certain region of Lithuania, 4 respondents have noted that dialectical speaking is related to a certain social layer. 8 respondents believe that dialects should be used only in private speaking, and 12 respondents believe that one should not restrict his speaking publicly.