Осуществление согласных в "мове простой" как показатель изменений в условиях контактов

LTStraipsnyje tyrinėjami priebalsiai vadinamojoje “ paprastoje movoje“ kaip kalbinių kontaktų pokyčių įrodymas. Analizuodamas dialektologinėje ir etnografinėje literatūroje paplitusią „prostos movos“ sąvoką, autorius pažymi, kad šią sąvoką pradėjo vartoti Baltarusijos pasienio, besiribojančio su Lietuva ir Latvija, gyventojai savo kalbai apibūdinti. Taigi „prosta mova“, autoriaus teigimu, nėra kalbos ar šnektos tikslus mokslinis apibūdinimas, ir vartojamas specialioje literatūroje kaip savotiškas likutinio reiškinio, iki šiol nesusilaukusio deramo dėmesio, pavadinimas. Autorius siekia fonologiškai tyrinėti „prostos movos“ tam tikras ypatybes, kad parodytų reiškinius, liudijančius nykstančią lietuviško substrato įtaką. Straipsnyje istoriškai analizuojamos palatalinių ir veliarinių priebalsių vartojimo ypatybės. Daroma išvada, kad nepakitę liko tie fonetiniai svyravimai, kurie palaikomi vien slavų santykių toje teritorijoje, kurioje vartojama „prosta mova“. Tai pirmiausia pasakytina apie veliarinius [г] ir [č]. Jų fonetinė realizacija iš esmės panaši į šiaurės baltarusių šnektas. Autorius pažymi, kad atviras lieka klausimas, ar iš to, kad „prostoje movoje“ mažėja bruožų, būdingų fonetinei lietuvių kalbos struktūrai, galima daryti išvadą, jog kalbantieji „prosta mova“ vis menkiau moka lietuvių kalbą. Autoriaus nuomone, tokia išvada būtų nepagrįsta, nes ne visi informantai, kalbantys ir „prosta mova“, ir lietuvių kalba, „prostoje movoje“ parodo lietuvių kalbos fonemų realizacijos pėdsakus.Reikšminiai žodžiai: Baltarusių kalba; Baltų ir slavų regionas; Consonants; Daugiakalbystė; Dialektologija; Fonologija; Kalbiniai kontaktai; Kalbų kontaktai; Lenkų kalba; Mišrus dialektas; Baltic-Slavic region; Belarusian; Belorusian; Contact linguistics; Dialect mixing; Dialectology; Lithuanian; Multilingualism; Phonology; Polish; Priebalsiai.

ENThis article critically discusses the variation in the palatal vs. velar pronunciation of dental plosives and fricatives in the so-called 'Mowa Prosta (MP)', an unduely poorly described Belarusian rural vernacular which must have arisen as a result of intensive and long-lasting contacts with speakers of Lithuanian and Polish, added in the last decades by heavy influences from Russian. The primary aim of the article is to demonstrate that, according to our knowledge of data up to date, a Lithuanian substratum of Mowa Prosta has been retreating. To this goal data from three different periods are examined: end of 19th century, the 1950s-70s, and the most recent time (1990-2004). The result of the analysis of data on the level of phonetics and phonology confirms the assumption that since the end of the 19th century the contact conditions for speakers of MP have changed. The data of MP from different regions where it is used are homogeneous with respect to the palatal-velar opposition and the phonetic realization of the palatal consonants under discussion. This is striking if we take into account the generally unstable character of most of MP's structural peculiarities and the dynamics of their variation caused by different contact conditions (kinds of multilingualism). [text from author]