Dėl prielinksninių konstrukcijų plitimo periferinėse Varanavo šnektose

LTStraipsnyje aptariama Baltarusijoje, pietrytinėje Varanavo rajono dalyje esančių Ramaškonių, Rodūnios, Žirmūnų ir Plikių lietuvių šnektų prielinksninių konstrukcijų plitimo atvejai, „grynųjų“ linksnių keitimas prielinksninėmis konstrukcijomis. Atitrūkimas nuo pagrindinio lietuvių kalbos ploto ir bendrinės kalbos įtakos padėjo išsaugoti archajines šnektų ypatybes. Ilgalaikė slavų kalbų apsuptis paskatino lietuvių šnektų sintaksinės sandaros, linksnių formų kitimą. Čia įsigalėję labai daug leksinių ir gramatinių slavizmų, o jų daryba priartėja prie baltarusiškosios. Pietų aukštaičių patarmei priklausančių Ramaškonių, Rodūnios, Žirmūnų ir Plikių šnektų senybinių ir naujybinių prielinksnių reikšmės nedaug kuo skiriasi nuo bendrinės lietuvių kalbos. Daugelis prielinksnių ant, dėl, in, po reikšmių yra atsiradusios kaimynų slavų kalbų pavyzdžiu. Dabartinėse Varanavo lietuvių šnektose labiausiai į akis krinta būdingų vientisinių vietininkų virtimas prielinksniniais. Prielinksnis dėl su kilmininku skverbiasi ir į tikslo bei paskirties naudininko vartosenos sritį, ypač tada, kai kalbama apie konkrečius su tikslu susijusius dalykus. Pastebėta sintaksinė konstrukcija jis + po + kilmininkas, kuria nusakoma vieta, manoma, taip pat atsiradusi dėl slavų kalbų įtakos. Intensyvių kontaktų sąlygomis skolinimas nesiriboja atskiromis konstrukcijomis – gali būti perimtos ir pačios sintaksinės taisyklės, o senos konstrukcijos gauti naują semantinį turinį. Prielinksninės konstrukcijos dar nėra visiškai išstūmusios neprielinksninių. Jos čia įsitvirtinę ne vietoj „grynųjų“ linksnių, o dar greta jų.Reikšminiai žodžiai: Izoliuotos lietuvių šnektos; Izoliuotos šnektos; Kalbų kontaktai; Lietuvių kalbos dialektologija; Prielinksninės konstrukcijos; Isolated Lithuanian dialects; Isolated dialects; Language contacts; Lithuanian dialectology; Prepositional phrases.

ENThe article discusses the cases of spread of prepositional constructions of Lithuanian dialects of Ramaškonys, Rodūnia, Žirmūnai and Plikiai (Belarus, Voranava district), and the replacement of “pure” cases with prepositional constructions. The remoteness from the main area of the Lithuanian language and the impact of the standard language helped preserve the archaic peculiarities of the dialect. The Slavic linguistic surroundings encouraged changes in the syntactic structure of Lithuanian dialects as well as changes in forms of cases. A great many of lexical and grammatical Slavisms prevail here, and their formation approaches the Belarusian one. The meanings of prepositions of archaic and new forms of Ramaškonys, Rodūnia, Žirmūnai and Plikiai sub-dialects, which belong to the East Aukštaitian dialect, are very much similar to the standard Lithuanian language. Many meanings of prepositions ant, dėl, in, po emerged following the example of the neighbouring Slavic languages. In modern Lithuanian sub-dialects of the Voranava district cases of simple locative cases transforming into prepositions are very prominent. The proposition dėl together with the genitive case penetrates into the sphere of use of the dative case of purpose, especially in cases of goal-related objects. The syntactic construction jis + po+ genitive case, which denotes the place, and which is presumed to have emerged because of the Slavic influence. The process of borrowing does not limit to individual constructions in the context of intensive interaction. The rules can also be borrowed, and old semantic constructions can gains new semantic content. Prepositional constructions have not totally supressed non-prepositional constructions.