Sposoby wyrażania grzeczności w korespondencji szlachty litewskiej (XIX-XX w.)

LTLaiškas kaip lingvistinis tekstas, gana griežtai reguliuojamas socialinio elgesio modelių ir normų, yra vertingas kalbos etiketo tyrimo šaltinis tokiame kultūriškai diferencijuotame Europos regione, kokiu buvo Lietuvos didžioji kunigaikštystė (dabartinės Lietuva ir Baltarusija). Nors šiais laikais formaliai neegzistuoja socialinė klasė „tradicinė bajorija“, vis dėlto minėtame regione esama grupės asmenų, priskiriančių save aukštuomenės kultūrai. Straipsnyje nagrinėjamos mandagios kalbos stilius, naudotas Lietuvos aukštuomenės korespondencijoje XIX-XX a. Ypatingas dėmesys skiriamas kreipinio išraiškai, taikomai dedikacijose, sveikinimuose, parašuose. Daugiausiai analizuoti du pagrindiniai klausimai: senosios lenkų kalbos mandagumo modelių ir titulų gyvybingumas tyrinėtuose laiškuose (konservatyvūs elementai mandagumo frazėse) ir mandagumo modelių kaita aukštuomenėje (inovatyvios mandagumo frazės). Tyrimui naudoti laiškai (133 tekstai ir 55 adresai ant vokų) buvo klasifikuoti pagal du kriterijus: siuntėjo-gavėjo ryšiai ir laiško turinys.Tyrimo medžiaga buvo padalinta į dvi dideles grupes: asmeniniai laiškai ir oficialūs laiškai. Kiekvienoje grupėje laiškai yra išskiriami pagal siuntėjo-gavėjo ryšį, analizuojant jų santykius: lygiaverčiai ar nelygiaverčiai asmenys ( atsižvelgiant į amžiaus skirtumus, viešąją nuomonę, visuomeninį statusą ir patrauklumą, sveikatos būklę). Analizuojant komunikacinę funkciją, laiškai dalinami į pasakojamuosius (siuntėjas pasakoja gavėjui apie įvairius įvykius) ir prašymus (siuntėjas siekia tam tikrų tikslų). Daugumoje laiškų abi grupės yra susijusios (pasakojimai, informacija apie įvykius, prašymai ir padėkos rašomi viename laiške). Mandagumo frazių įvairių tipų laiškuose tyrimas rodo, kad siuntėjo-gavėjo ryšiai ir laiško turinys turėjo didelę įtaką adekvačių mandagumo formų pasirinkimui. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Bajorija; Kalbinis etiketas; Kalbos etiketas; Laiškai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Mandagumas; Mandagumo frazės; Šlėkta; Letters; Letters, politeness; Linguistic etiquette; Nobility; Polite phrases; The Grand Duchy of Lithuania.

ENA letter as a linguistic statement, quite strongly conventionalized by means of its assignment to patterns and norms of social behaviour, is a valuable source helping in a description of linguistic etiquette in such a culturally differentiated Europe's region as the Grand Duchy of Lithuania (contemporary states of Lithuania and Belarus). Although now there is no such a formally distinguished social class as 'traditional nobility', however in fact in the mentioned region still exists the group of people that identifies with the nobility culture. Our paper deals with polite phrases used in the correspondence of the Lithuanian nobility in the nineteenth and twentieth centuries, especially with addressing expressions applied in inscriptions (addresses), salutations (welcoming) and subscriptions (conclusion, signature). We were interested mainly in two basic questions: vitality of Old Polish politeness patterns and titles in researched letters (conservative elements in polite phrases), evolution of politeness models that were shaped in the noble communities (innovative forms in polite phrases). Analyzed letters (133 texts and 55 addresses on the envelopes) were classified according to two criteria: relation sender-recipient and message's content.We divided material into two basic big groups: private letters and official letters. In each of these groups letters are distinguished, paying attention to the relation sender-recipient, on the basis of character of partners: equal or unequal (because of diversity in terms of age, holding public office, social position and attractiveness, wealth). Considering communicative function, letters are divided into relating (sender presents recipient a story about different events) and illocutive (sender wants to reach intended aim). In fact a lot of letters had mixed character (relations and informations are accompanied by requests and thanks). Analysis of polite phrases in different types of letters proves that relation sender recipient and letter's content can wield big influence on the choice of adequate linguistic forms expressing politeness. [text from author]