Pasenusi leksika ir naujažodžiai dvikalbiuose žodynuose

LTSudarant naujų dvikalbių žodynų antraštynus, didžiausia paspara jos autoriams turėtų būti abiejų gretinamų kalbų vienakalbiai žodynai. Tačiau iki šiol Lietuvoje aktyviųjų dvikalbių žodynų rengėjai neturi patikimo, dabartinę lietuvių kalbos būklę atspindinčio leksikografinio šaltinio – bendrinės lietuvių kalbos žodynas iki šiol nėra neišleistas. Taigi jie yra priversti tapti lietuvių kalbos normintojais, t. y. įtraukti ne tik „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ esančią pagrindinio žodyninio fondo leksiką, bet ir iš įvairių pirminių šaltinių atrinkti žodžių, kurie plačiai vartojami visuomenėje, tačiau kol kas nėra legalizuoti. Kita vertus, leksikografams tenka atmesti kai kuriuos ankstesniuose žodynuose užfiksuotus, bet dabar jau nebevartojamus lietuvių kalbos žodžius. Vadinasi, kiekviename dvikalbiame žodyne neišvengiamai susiduriama su subjektyviuoju faktoriumi, dėl kurio leidinyje gali atsirasti tam tikras disbalansas tarp jame teikiamos pasenusios ir neseniai vartosenoje atsiradusios leksikos kiekio. Šio darbo tikslas – panagrinėti, kokios tendencijos vyrauja lietuviškuose dvikalbiuose leidiniuose, į jų antraštynus įtraukiant archaizmus ir naujažodžius, aptarti šio tipo leksikos svarbą ir funkcijas žodynų makrostruktūroje. Analizės objektu yra pasirinkti devyni didelės apimties dvikalbiai žodynai, išleisti mūsų šalies leidyklose 2000–2006 metais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antraštyno diachroninis variantiškumas; Dvikalbio žodyno makrostruktūra; Leksika; Leksikografija; Leksikologija; Naujažodis; Naujažodžiai; Pasenusi leksika; Diachronical variability of heading words; Lexicography; Lexicology; Lexis; Macrostructure of bilingual dictionary; Neologism; Neologisms; Outdated words.

ENWhen developing the notes to new bilingual dictionaries, the greatest source of information for their authors are single language dictionaries of the languages that are used for comparison. However, so far the developers of active bilingual dictionaries in Lithuania have not had a reliable source of modern Lithuanian language lexicography because the dictionary of the standard Lithuanian language has not been published. Therefore, the authors are forced to become standardisers of the language themselves, i.e. including the lexis of the main dictionary fund present in the modern Lithuanian language dictionary (“Dabartinės lietuvių kalbos žodynas”) and use other primary sources of the work widely used in society yet not fully legalised. On the other hand, lexicographers often have to dismiss the Lithuanian words that have been included in dictionaries yet which are no longer in use. This means that every bilingual dictionary cannot abandon the subjective factor due to which the publication can suffer from a imbalance in the number of archaic and modern words. The purpose of this work is to examine the trends dominating in Lithuanian bilingual dictionaries, inclusion of archaisms and neologisms as well as discuss the importance of such lexis and its functions in the macrostructure of dictionaries. The subject matter of analysis is nine huge scope bilingual dictionaries published by Lithuanian publishing houses in 2000–2006.