Petro Tarvainio "Linksmas pasveikinimas" ir Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia

LTStraipsnyje analizuojamas 1634 m. išspausdintas P. Tarvainio „Linksmas pasveikinimas“, skirtas Žemaičių vyskupui Jurgiui Tiškevičiui (1633-1649 m.), kuris atvyko pašventinti pastatytą naują Šiaulių bažnyčią, ir jo autoriaus Petro Tarvainio (1580-1636) veikla. Lietuvos skaitytojui iki šiol buvo žinomos tik paskutinės 14 šio kūrinio eilučių, parašytos lietuvių kalba. P. Tarvainis 1600-1604 m studijavo teologiją Vilniaus akademijoje. Šiaulių bažnyčia ne be P. Tarvainio įtakos tapo lietuvybės centru – parapijiečiams gimtąja kalba sakomi pamokslai, rašomi raštai. XVII a. vidurio – antrosios pusės Šiaulių bažnyčios krikšto metrikų knygose pavardės nesuslavinamos, rašomos taip, kaip taria parapijiečiai. „Linksmas pasveikinimas“ – tai pirmas silabinio eiliavimo barokinės poezijos pavyzdys lietuvių literatūroje. Kūrinys priklauso salutationes ir gratulationes – tai panegirikai priskirtina poezijos forma, retorikos teorijoje apibrėžiama kaip žanras, kuriuo išreiškiama pagarba adresatams, bet nėra vietos perdėtai panegirikai. Krikščioniškame pasaulyje nusistovėjo supratimas, kad pats žmogus negali nei girtis, nei būti giriamas. Todėl P. Tarvainis Žemaičių vyskupo ir kitų asmenų dorybes aukština angelų bei personifikuotos bažnyčios, dvasinio ir pasaulietinio senato lūpomis. „Linksmame pasveikinime“ susipynę įvairūs kultūriniai klodai (religinis, literatūrinis, istorinis), daugybė šaltinių (antikinių, biblinių, žodinės istorijos). Kūrinys turėjo įamžinti parapijai svarbų įvykį, tačiau šis įvykis P. Tarvainio dėka tapo reikšmingas Žemaičių vyskupijai ir visai Lietuvos kultūros istorijai.Reikšminiai žodžiai: Petras Tarvainis; Proginė literatūra; Proginė poezija; Vilniaus jėzuitų akademijos spaustuvė; Vyskupas Mikalojus Pacas; Šiauliai; Šiaulių bažnyčia; Šiaulių ekonomija; Šiaulių katedra; Šiaulių parapija; Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius; Gratulationes; Occasional poetry; Petras Tarvainis, Šiauliai; Piotr Tarwojn; Salutiones; The Bishop Mikalojus Pacas; The Bishop od Samogitia Jurgis Tiškevičius (Jerzy Tyszkiewicz); The Church of Šiauliai; The administrator of Šiauliai economy; The panegyric; The parish of Šiauliai; The printing house of Vilnius Jesuit Academy; Šiauliai cathedral church.

ENThe article analyses “Linksmas pasveikinimas” (“Cheerful Greeting”) by Petras Tarvainis, published in 1634, devoted to Samogitian Bishop Jurgis Tiškevičius (1633-1649), who arrived to sanctify the newly built Šiauliai Church, and the activities of its author Petras Tarvainis (1580-1636). So far, Lithuanian reader knew only the last 14 lines of this piece, written in the Lithuanian language. In 1600-1604, Tarvainis studied theology at Vilnius Academy. Not without Tarvainis’ influence, Šiauliai Church became a centre of the Lithuanian identity – sermons were delivered and documents were written to the parishioners in their native language. In the registers of baptism of Šiauliai Church dated the middle – second half of the seventeenth century, surnames are not slavified and are written as they were pronounced by parishioners. “Linksmas pasveikinimas” (“Cheerful Greeting”) was the first example of syllabic versification Baroque poetry in Lithuanian literature. The work belongs to salutations and gratulatio – it is a form of poetry attributable to panegyrica, which in rhetoric theory is defined as a genre whereby respect for the addressees is expressed, but there is no place for exaggerated panegyrica. There is well-established understanding in the Christian world that a person may neither praise himself nor be praised. This is why Tarvainis extols the virtues of the Samogitian Bishop and other persons through the mouths of angels and personified church, the spiritual and the secular senate. “Linksmas pasveikinimas” (“Cheerful Greeting”) entangled various cultural layers (religious, literary, and historical) and many sources (ancient, biblical, and oral history). The work was to immortalise an event important to the parish, but owing to Tarvainis this event became significant to Samogitian Diocese and the whole history of Lithuanian culture.