Kultūrų kryžkelė individo tapsmo istorijoje

LTStraipsnyje aptariami Kauno žydo Judelio Beileso autobiografinis pasakojimas Judkė, vokiečių žurnalistės ir istorikės Ullos Lachauer užrašyti Rytprūsių gyventojų prisiminimai (Rojaus kelias ir Rytprūsiški likimai), Zitos Čepaitės romanas Paulinos kelionė. Valdo Papievio romanas Vienos vasaros emigrantai. Juose veriasi specifinė individo savimonė, susijusi su kelione, buvimu tarp kitų kultūrų žmonių. Lietuvybė juose yra stebima ir stebinti, ties ja kryžiuojasi žvilgsniai iš Rytų ir Vakarų, iš išorės ir iš vidaus. Beilesas ir Lachauer Antrojo pasaulinio karo patirties liudijimus perteikia kaip išlikimo istorijas. Juose pabrėžiamas individo ryšys su namais, žeme, savo bendruomene, gebėjimas suderinti atvirumo pasauliui ir savasties išsaugojimo poreikius. Čepaitės ir Papievio romanuose ryškėja totalitarizmo traumos. Nors jų herojai iš uždaro vienalytės kultūros, tėvynės, namų pasaulio žengia į atvirą daugialypės kultūros erdvę, bet vieni daugiau, kiti mažiau yra persekiojami kaltės ir menkavertiškumo kompleksų, hermetiškumo, šališkumo grėsmių. Paradoksalu, kad atgauta Nepriklausomybė sutrikdo ryšį tarp jų praeities ir dabarties, tarp jų pačių ir aplinkos ir padaro nuoseklią biografijos plėtotę neįmanomą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Komparatyvistika; Kultūrų dialogas; Literatūra; Parergonas; Paribys; Posovietinė visuomenė; Rytai-Vakarai; Tapatumas; Tapatybė; Totalitarizmas; Comparative studies; Dialogue between cultures; Dialoque between cultures; East-West relationship; Identity; Lithuanian literature; Parergon; Periphery; Post-Soviet society; Totalitarian regime.

ENThe article analyses several literary works: the autobiographical story of the Jew Judel Beiles who lived in Kaunas (Judke); the reminiscences of the people of East Prussia that were recorded by the German journalist and historian Ulla Lachauer; the novel Paulina's Journey by Zita Čepaitė; Emigrants of One Summer by Valdas Papievis. All these literary works are related by some specifically disclosed notions like the individual's self-awareness, and the latter is closely linked to the state of mind of being on a journey, which naturally means living among people of different cultures. The inherent Lithuanian Self is observing and being observed under those circumstance, it absorbs glances from both - the East and the West, from the outside and inside. The stories of Beiles and Lachauer are presented as the evidence of World War II about the possibility of surviving. The focus here is on the individual's relationship with their home, land, one's own community, and ability to match in inside the openness to the world with the need of preserving one's unique Self. The novels of Čepaitė and Papievis tend to give more attention to revealing the traumas of the totalitarian regime. Though the characters of these novels are ready to step into the open, multi-cultural space and to leave the closed, monolithic cultural space of their former home behind, they all, to a greater or smaller degree, suffer from the feelings of guilt, have complexes of inferiority, they undergo the threats of isolation and different sort of biases. Paradoxically as it may seem, the regained independence often interferes with the actual relationship between the characters' past and present lives, it is a kind of dissonance to the characters' immediate environment. [From the publication]