Juditos Vaičiūnaitės poetinė geografija

LTStraipsnis skirtas poetinių erdvių analizei Juditos Vaičiūnaitės poezijoje ir eseistikos knygoje Vaikystės veidrody. Analizuojami Vaičiūnaitės kūryboje ryškėjantys Kauno ir kitų Lietuvos regionų vaizdiniai, svetimų šalių įspūdžiai ir tai, ką įvardintume „svajonių geografija“. Poetinės geografijos analizė leidžia kalbėti apie vietų, kuriose gyventa, lankytasi, prasmę, aptarti kitų kultūrų pajautimo būdus, dažną savo ir svetimo priešpriešą, atpažinti kitų kultūrų apraiškas savame krašte, išgirsti nuolat vykstantį kultūrų dialogą. Straipsnyje atskleidžiama, kad empirinis klodas Vaičiūnaitės kūryboje yra tapęs jos poetinio pasaulėvaizdžio pagrindu, kitų kultūrų fragmentai – poetinio pasaulio savastimi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Esė; Judita Vaičiūnaitė; Kaunas; Kultūrų dialogas; Literatūros geografija; Orientalizmas lietuvių literatūroje; Poetinė geografija; Poezija; Savas ir svetimas; Vilnius; Dialogue between cultures; Dialogue between cultures, own and alien; Essay; Geography of literature; Judita Vaičiūnaitė, poetry; Kaunas; Orientalism in Lithuanian literature; Own and alien; Poetic geography; Vilnius.

ENThe article offers the analysis of poetic imagery of Judita Vaičiūnaitė in terms of its spatial representation as it is seen in her poetry and the collection of essays in the Mirror of Childhood. The literary analysis focuses on the most conspicuously conveyed images of locations in Kaunas region, also in other places of Lithuania that found poetic representation in Vaičiūnaitė's creation; the images referring to the poetess's travel experiences are also discussed as well as several other notions that can be conceptually called "the geography of dream-world". The present analysis of the author's poetic geography provides sufficient grounds to speak of the meaningful content of once visited or lived in places, it discloses the ways other cultures can be perceived by; it points to the author's frequently referred to opposition between what is own and what is alien, it enables the reader to identify the signs of other cultures and their manifestations in one's own environment, and all that makes the ongoing dialogue between cultures clearly heard. The article reveals the empirical layer in Vaičiūnaitė's creation that can be treated as the solid foundation of her poetic conceptualization of the world, with fragmental components, as signals of different cultures, integrally joining her poetic world as such. [From the publication]