LTStraipsnio objektas – prancūzų poezijos recepcija XX amžiaus pabaigos lietuvių literatūroje, išskiriant Francois Villoną ir Charles’ą Baudelaire’ą, kurių poezijos rinktinės išleistos lietuvių kalba. Po aštunto dešimtmečio, kurį vertiname kaip intensyviausią šių poetų integracijos į lietuvių kultūrą tarpsnį, jų recepcija lietuvių poezijoje ir literatūros kritikoje nesibaigia. Atlikus lyginamąją recepcijos analizę, paaiškėjo, kad Villono ir Baudelaire’o populiarumo priežastys lietuvių poezijoje yra tos pačios: pirmapradybės, marginalizmo, laisvesnės kalbinės raiškos paieškos etc. Tyrimas išryškino ir abiejų poetų recepcijos skirtumus: Villonas lietuvių poetus keri savo asmenybe, o Baudelaire’as - kūrybos idėjomis ir motyvais. Analizė patvirtino Vytauto Kubiliaus teiginį, jog Baudelaire’o kūryba Lietuvoje funkcionuoja kaip estetinė norma; tai atskleidėme ryškindami dekadanso ir modernizmo jungtį šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archaizmas; Bohemiškas gyvenimas; Dekadansas; Geda; Grybauskas; Marginalizacija; Marginalizmas; Modernizmas; Patackas; Recepcija; Archaism; Bohemian life; Decadance; Geda; Grybauskas; Marginalization; Modernism; Patackas; Reception.
ENThe object of the article is the reception of the ideas of French poetry by the Lithuanian poets at the end of the 20th century, with focus on Francois Villon and Charles Baudelaire whose collections of poems have been translated into Lithuanian. Though the eighth decade can be considered as the most intensive period of integrating the poetry of the two French poets into the Lithuanian culture, the processes of reception by the Lithuanian reader are still continuing. On the basis of the comparative studies of this reception, it can be stated that the reasons for the popularity of Francois Villon and Charles Baudelaire in the Lithuanian poetry remain the same: the ability to convey the initial grasp of ideas, marginalization, search for more freedom of expression, etc. The present study also allows to point out to the differences of the reception of the two poets: Francois Villon tends to charm Lithuanian poets by his own personality, and Charles Baudelaire - by the ideas and specific motifs of his creation. The analysis makes it possible to reaffirm what Vytautas Kubilius once stated: Charles Baudelaire's creation is functioning in Lithuania as the aesthetic norm, and we were able to establish that by examining the links between decadence and modernism in the contemporary Lithuanian culture. [From the publication]