Politikai ir istorija : Algirdo Brazausko ir Vytauto Landsbergio istorijos sampratos

LTStudijos tikslas - atskleisti A. Brazausko ir V. Landsbergio istorinių ir politinių pažiūrų santykį. Autorius pažymi, kad A. Brazausko ir V. Landsbergio dilema, identifikuota Atgimimo laikotarpyje, yra virtusi dvipolės Lietuvos politinio pasaulio schemos simboliu ir istorine metafora. Autorius paviršutinišku vadina požiūrį, kad A. Brazauskas yra politinis pragmatikas ir realistas, o V. Landsbergis – idealistas. Jis teigia, kad A. Brazausko lietuvių kultūrinio tapatumo ir politikos samprata atitinka XIX a. romantinio idealizmo standartus, o V. Landsbergio požiūriui į lietuvių kultūrinį tapatumą daugiau būdingas nominalizmas. Pabrėžiama, kad A. Brazauskas yra didesnis nacionalistas negu V. Landsbergis. Be to, A. Brazauskas be katalikybės negali įsivaizduoti Lietuvos įsijungimo į Vakarų civilizaciją ir yra nuoseklesnis tautinės valstybės idėjos šalininkas negu V. Landsbergis, kurį Lietuva pirmiausiai domina ne kaip kultūrinė, bet kaip politinė realybė. Autorius konstatuoja, kad V. Landsbergis daug kūrybiškesnis geopolitinis mąstytojas negu A. Brazauskas, siūlantis prisitaikyti prie susiklosčiusių tarptautinių aplinkybių. V. Landsbergis yra politinio aktyvumo, provokacijos ir geopolitinio eksperimentavimo šalininkas. A. Brazauską įprasta apibūdinti kaip technokratinio požiūrio į politiką atstovą. Tačiau atlikta analizė rodo, kad technokratinis požiūris į politiką daugiau būdingas V. Landsbergiui, siūlančiam skirtingas geopolitines schemas, bandančiam pasinaudoti tarptautinės aplinkos permainomis.Reikšminiai žodžiai: A. Brazausko ir V. Landsbergio istotinių ir politinių pažiūrų santykis; Algirdas Mykolas Brazauskas; Istorija; Istorijos politika; Landsbergis; Politika; Politikos istorizavimas; Brazauskas; Historisation of politics; History; Landsbergis; Lithuania; Politics; The historical and political views of A. Brazauskas and V. Landsbergis; The policy of history.

ENThe aim of the study is to reveal the relations between A. Brazauskas and V. Landsbergis’ historical and political views. The author notes that A. Barazaukas and V. Landsbergis’ dilemma identified during the period of the revival has transformed into a symbol of the bipolar scheme of the Lithuanian politics and a historic metaphor. The author claims that the opinion that A. Barzaukas is a political pragmatic and realist and V. Landsbergis is an idealist is superficial. The author claims that A. Bazauskas’ concept of Lithuanian cultural identity and politics corresponds to standards of the romantic idealism of the 19th century, whereas, V. Landsbergis’ attitudes towards Lithuanian cultural identity are more a nominalist nature. It is emphasised in the article that A. Brazauskas’ attitudes are more nationalistic than those of V. Landsbergis. In addition, A. Brazauskas cannot imagine Lithuania’s integration into the western civilisation without the Catholicism and he is a more coherent follower of the idea of a national state than V. Landsbergis, who is primarily interested in Lithuania as a political and not as a cultural reality. The author claims that V. Landsbergis is a more creative geopolitical thinker than A. Brazauskas, who offers to adjust to the current political situation. V. Landsbergis support political activity, provocation and geopolitical experiments. A. Brazauskas is usually described as a representative of a technocratic attitude towards politics. However, the performed research indicates that the technocratic attitude towards politics is more characteristic of V. Landsbergis, who offers various geopolitical systems and attempts to use changes in the international environment.

• Filosofija / Philosophy
• Politikos mokslai / Political sciences
• Psichologija / Psychology
• Istorija / History